Aštuonios gyvenimo krizės

18-20 metų

Gyvenimo devizas - „Ištrūkti iš tėvų namų“. O sulaukus 20-ies, kai žmogus jau iš tiesų atsitolina nuo šeimos (aukštoji mokykla, karo tarnyba, trumpos kelionės ir pan.), kyla kitas klausimas: „Kaip išsilaikyti suaugusiųjų pasaulyje?“

30 metų

Neduoda ramybės mintis: „O ką aš gyvenime nuveikiau?“ Atsiranda noras viską pradėti iš naujo. Vienišas žmogus pradeda ieškoti partnerio. Moteris, kuri anksčiau buvo patenkinta, kad gali sėdėti namuose su vaikais, siekia išeiti į viešumą. O bevaikiai tėvai - susilaukti vaikų.

35 metai

Po 30-ies gyvenimas tampa racionalesnis ir tvarkingesnis. Pradedame įsikurti. Žmonės perkasi namus ir deda pastangas kilti karjeros laiptais. Moterys paprastai pasiekia seksualumo piką, bet pirmiausia reikalauja, kad vyrai jas gerbtų. Vyrai supranta, kad jie „jau ne tie, kokie buvo 18-os“. Jiems ryškiau negu moterims pasireiškia pirmieji senėjimo požymiai.

40 metų

Iki 40 metų baigiasi jaunų mokslininkų, pradedančiųjų rašytojų ir t. t. „jaunystės amžius“. Pasiekę gyvenimo kelio vidurį jau matome, kur jis baigiasi. Jaunystės praradimas, fizinių jėgų nykimas, įprastų vaidmenų pasikeitimas - bet kuris iš šių punktų gali sukelti krizę. 40-mečiai sunkiai įgyja naujų draugų. 40-ies dingsta paskutinė galimybė prasiveržti į priekį.

45 metai

Vis rimčiau susimąstome apie tai, kad esame mirtingi. O jei nepaskubėsime apsispręsti, gyvenimas virs banalių, egzistenciją palaikančių pareigų vykdymu. Ši paprasta tiesa kelia šoką. Perėjimas į antrąją gyvenimo pusę mums atrodo labai žiaurus ir pernelyg greitas, kad galėtume jį lengvai priimti. Statistika rodo: tarp 40-45 metų žmonių didėja skyrybų skaičius.

50 metų

Nervų sistema tampa geležinė: daugelis jau silpnai reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip viršininko rėkimas arba žmonos burbėjimas. O profesinėje srityje yra vertingi darbuotojai. Būtent tokiame amžiuje jau moka atskirti, kas yra svarbu, ir kas nelabai, visiškai susikoncentruoja spręsti svarbiausius klausimus ir todėl pasiekia gerų rezultatų. 50-ies daugelis žmonių tarsi iš naujo atranda gyvenimo džiaugsmus - nuo kulinarijos iki filosofijos. Ir tiesiog per vieną dieną gali nuspręsti keisti gyvenimo būdą ir pavydėtinai pedantiškai planą vykdyti.

55 metai

Šiuo metu ateina šiluma ir išmintis. Ypač tiems, kas spėjo užimti aukštas vadovaujamas pareigas. Draugai ir asmeninis gyvenimas tampa svarbūs kaip niekada. Sulaukusieji 55-erių dažniausiai teigia, kad dabar jų devizas - „neužsiiminėti niekais“. O kai kurie atskleidžia naujus kūrybinius gebėjimus. Krizė prasideda tada, kai vyras supranta, kad vis dėlto užsiima niekais. O moteris atsiduria kryžkelėje. Vienos skundžiasi: „Niekada nieko negalėjau daryti sau. Viskas tik šeimai... O dabar jau vėlu...“ O kitos su malonumu gyvena dėl kitų, mėgaujasi savo sodu arba įsijaučia į močiutės vaidmenį.

56 metai ir daugiau

Keista, bet šio amžiaus sulaukia beveik visi garsūs mokslininkai. Yra dailininkų, kurie savo geriausius kūrinius sukūrė būdami vyresni kaip 70 metų. Ticianas savo nuostabiausius paveikslus nutapė būdamas arti 100. Dž.Verdis (G.Verdi), R.Štrausas (R.Strauss), J.Sibelijus (J.Sibelius) ir kiti kompozitoriai kūrė iki 80 metų. Beje, rašytojai, dailininkai ir muzikantai, palyginti su mokslininkais ir verslininkais, dažnai kuria ilgiau, mat senatvėje žmogus vis giliau panyra į savo vidinį pasaulį, o gebėjimas suvokti, kas vyksta išoriniame pasaulyje, silpnėja.

P.S. Kinų hieroglifas, reiškiantis sąvoką „krizė“, verčiamas dvejopai - kaip „pavojus“ ir „galimybė“. Viena iš graikiško žodžio „krizė“ reikšmių - „teismas“, savo pačių teismas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“