Astronomai: užfiksuotas dar vienas asteroidas, kuris gali rėžtis į Žemę

Asteroidas 1950 DA (29075) buvo atrastas 1950 m. vasario 23 d. Jis buvo stebimas 17 dienų, o po to pradingo kosmoso platybėse. Šio asteroido skersmuo siekia nuo 1100 iki 1400 metrų. Stebėjimų duomenimis, jis gali būti sudarytas iš geležies ir nikelio. Jei tokio sąlyginai didelio tankio ir masės dangaus kūnas, skriejantis maždaug 15 kilometrų per sekundę greičiu, trenktųsi į Žemę, sprogimo galia siektų maždaug 44 800 megatonų trinitrotoluolo. Nors tikimybė, kad 1950 DA (29075) susidurs su Žeme, lygi tik 0,3 proc., ji 50 proc. viršija bet kokių kitų potencialiai pavojingų asteroidų keliamą pavojų, sakoma pranešime.

1950 DA (29075) astronomų teleskopuose vėl pasirodė praėjus 50 metų nuo jo atradimo, 2000 m. gruodžio 31 dieną. Tuo metu atlikti jo stebėjimai ir orbitos modeliavimas atskleidė, kad 2880 m. kovo 16 d. jam artėjant prie Žemės egzistuoja maždaug 20 minučių trukmės „langas“, kai teoriškai gali įvykti jo susidūrimas su mūsų planeta, teigiama pranešime.

Tačiau NASA mokslininkai nemano, kad dėl to reikėtų jaudintis. Jei bus nuspręsta, kad 1950 DA (29075) orbita pernelyg pavojinga, bus pakankamai laiko, kad būtų galima ją pakoreguoti ir nukreipti asteroidą nuo pavojingo kurso. Asteroido paviršių prie jo priartėjęs kosminis laivas gali padengti tamsios spalvos kristalais ar dulkėmis. Pakeitus asteroido paviršiaus albedą dėl saulės poveikio keistųsi ir jo orbita.

Be to, pasak astronomų, per beveik 900 metų žmonija veikiausiai ras naujų techninių galimybių, kaip pašalinti pavojinga orbita skriejančių asteroidų pavojų. Šiuo metu atrasta apie 1400 netoli Žemės skriejančių asteroidų, kurių orbitos daugiau ar mažiau priartėja prie mūsų planetos. Visus juos nuolat stebi NASA Netoli Žemės skriejančių objektų programos mokslininkai, skaičiuojantys jų orbitas ir prognozuojantys galimus pavojingus priartėjimus ateityje, sakoma pranešime.