Ar gyvename naujame Renesanse?

Menininkai, kurie prieš penkis šimtmečius sukūrė šiuos genijų išradingumo šedevrus, negyveno kokiame nors magiškame universalaus grožio amžiuje. Jie gyveno audringu istorinių atradimų momentu, įvykus nesenam Gutenbergo spausdinimo mašinos išradimui (1450), Kristupui Kolumbui atradus Naująjį pasaulį (1492) ir Vaskui da Gamai - jūrų kelią į Azijos turtus (1497). Tada keitėsi žmonijos likimas. Palaipsniui mažėjo ligos, Europos žmonių skaičius ir sveikata atsigavo, kilo jų gerovė ir išsilavinimas.

Tokiomis sąlygomis suklestėjo talentai, ką rodė meno darbai (ypač nuo 1490 iki 1520 metų), Mikalojaus Koperniko revoliucinė Saulės sistemos teorija, pastačiusi Saulę vietoj Žemės į tuometinio kosmoso centrą (1510), taip pat biologijos, jūreivystės, medicinos laimėjimai. Fundamentalios tiesos, kurios šimtmečiais ar net tūkstantmečiais nekėlė abejonių, sugriuvo. Žemė nestovėjo vietoje. Saulė nesisuko apie ją. Dangus nustojo buvęs tarsi keptuvės dangtis, dengiantis Žemę. Žmonių žinomas pasaulis padidėjo daugiau nei dvigubai. Žmogaus širdis nebebuvo siela, ji tapo tik kraujo siurbliu. Per kelis dešimtmečius knygų spausdinimas išaugo nuo šimtų iki milijonų per metus, o faktai apie pasaulį ir naujos idėjos keliavo toliau ir greičiau, nei anksčiau kas galėjo įsivaizduoti.

Bet suklestėjo ir rizika. Gąsdinančios naujos ligos plito kaip gaisras abiejose naujai sujungto Atlanto pusėse. Osmanų turkai, panaudodami „naują“ ginklą - paraką, nugalėjo ir įvedė islamą rytinėse Viduržemio jūros tautose bei grasino visai Europai. Martynas Liuteris (1483-1546) metė kandžius kaltinimus Katalikų bažnyčiai, sukeldamas religinį įtūžį visame žemyne. Bažnyčia, daugiau nei tūkstantį metų ištvėrusi visokius savo valdžios išbandymus tapti svarbiausia ir visur prasismelkiančia valdžia Europos gyvenime, ilgam suskilo nuo įtampos. Toks buvo amžius, kai 1504 metais Italijos miesto Florencijos pagrindinėje aikštėje Mikelandželas atidengė savo Dovydo marmurinę penkių metrų aukščio skulptūrą. Dovydas simbolizavo miesto gerovę ir skulptoriaus meistriškumą.

Dovydo ir Galijoto varžybas žmonės žinojo iš Senojo Testamento. Bet Mikelandželas marmure įkūnijo Dovydą lemtingu tarp apsisprendimo ir veiksmo, tarp suvokimo, ką jis privalo padaryti, ir drąsos sutelkimo nugalėti Galijotą momentu.

Dabartinis amžius taip pat yra varžybos tarp globalių iššūkių ir žmonių raidos, tarp gerų ir blogų pasekmių, tarp įtraukimo į varžybas ir išskyrimo jėgų, tarp klestinčio genialumo ir klestinčios rizikos. Klestėsime ar stovėsime vietoje, ar XXI amžiuje įeisime į istoriją kaip žmonijos geriausi ar blogiausi, priklauso nuo to, kaip mes visi prisidėsime prie galimybių ir slopinsime pavojus, kuriuos šios varžybos atneša.

Statymas negali būti didesnis. Kiekvieną iš mūsų lydėjo rizikinga sėkmė gimti lemiamu istoriniu momentu, kai įvykiai ir pasirinkimai mūsų gyvenime diktuoja daugelio ateities kartų gyvenimo aplinkybes. Panašiai galvojo kiekviena karta, bet šį kartą tai yra tiesa. Apie tai garsiai kalba ilgalaikiai faktai. Seniai prasidėjęs žmonijos telkimasis į miestus įveikė mūsų gyvenimo pusiaukelio žymę. Esame pirmoji miestų epochos karta. Atmosferos tarša anglies dioksido šiltnamio dujomis šiandien padidėjo iki nematytų nuo neolito laikų koncentracijų; 14 iš 15 šilčiausių klimato rekordinių metų buvo XXI amžiuje. Pirmą kartą nuo 1990 metų vargingiausių žmonių skaičius pasaulyje sumažėjo 1 milijardu ir tuo pačiu metu 2 milijardais padidėjo žmonių skaičius. Šiandien mokslininkų skaičius viršija visų mokslininkų, kurie kada nors gyveno iki 1980 metų, skaičių. Iš dalies jų dėka buvo nugalėta daugelis ligų, o vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pastaraisiais 50 metų padidėjo daugiau nei per praėjusius 1000 metų.

XXI amžius, tarsi vėjo gūsis, įsiveržė su tokia gausa mokslo atradimų, kad daugelis žmonių juos supras tik po kelių dešimtmečių. Jie keičia ir žmonių kultūrą. Internetas, telekomunikacijos ir kompiuteriai pavertė pasaulį globaliniu kaimu, o Lietuvą - jo dalimi. Dabar žmonijos mintis intensyviausiai dirba mokslo srityje, mokslui naudojama pagrindinė žmonijos intelektualinės energijos dalis. Mūsų kartos metas vadintas tai atomo, tai kosminių kelionių, tai informacinės visuomenės amžiumi. Tuo pabrėžiama, kad intensyviausiai vystosi tos mokslo sritys, kurios lemia nepaprastai sudėtingų technologijų plėtrą, o pastaroji savo ruožtu iš esmės keičia mūsų meto žmonijos gyvenimą. Mokslas kuria pagrindines žinias apie pasaulį. Be žinių šiandien žmogus prapultų. Tik žinios padeda žmonijai išlikti ir klestėti. Daugiau nei pusė mokslo atradimų padaryti nuo XX amžiaus pradžios. Daugiau nei pusė kada nors pagamintų prekių buvo pagaminta po 1980 metų. Daugiau nei pusė kada nors parašytų knygų buvo parašytos per pastaruosius 50 metų. Kiekvieną mėnesį dabar išleidžiama daugiau knygų, nei buvo išleista iki Kolumbo gimimo.

Per trumpą laiką mokslas ir technologijos pakeitė žmonijos istoriją. Išausta nauja telekomunikacijų visata. Vieno mygtuko paspaudimu galime susijungti su bet kuo pasaulyje. Internetas, dar neegzistavęs vos prieš 20 metų, iki 2005 metų sujungė 1 milijardą žmonių, iki 2010 metų - 2 milijardus žmonių ir iki 2015 metų sujungė 3 milijardus žmonių. Dabar pusė žmonijos yra susiję internetu ir mobiliaisiais ryšiais. Staiga nuo autarkijos iškilo Kinija ir tapo didžiausia pasaulio eksportuotoja ir ekonomika. Mažai nuo jos atsilieka Indija. Griuvo Berlyno siena ir sumažėjo ekonominių ideologijų susidūrimas, kas žymėjo XX amžiaus antrąją pusę. Tačiau pažanga turi savo kainą, dažnai girdime nemalonias naujojo tūkstantmečio naujienas. JAV įvyko Rugsėjo 11-osios tragedija, siaučia niokojantys cunamiai ir uraganai, smogė globali finansų krizė, kuri pribloškė pasaulio turtingųjų smegenis, įvyko ypač saugių branduolinių jėgainių avarijos Japonijoje, mirtininkų sprogdinimai meilės miesto Paryžiaus širdyje, riaušės dėl nelygybės, mirtininkų sprogdinimai ir šaudymai Europos ir Amerikos miestuose. Pašlijo žmonių moralė. Bet kartu įvyko ir malonesni įvykiai, kaip mobiliųjų ir socialinių visuomenės informavimo priemonių sprogimas, nuostabaus žmogaus genomo išaiškinimas, 3D spausdinimo sukūrimas, gravitacinių bangų, dieviškosios dalelės (Higso bozono) ir daugiau nei tūkstančio į Žemę panašių planetų, besisukančių apie artimiausias žvaigždes, atradimas. Sužinojome, kad pasaulyje galioja fiziniai ir dvasiniai dėsniai, ir nors jie nustatyti ne žmonių, bet veikia kiekvieną iš mūsų. Sužinojome, kad matomąją visatą sudaro vos apie 5 proc. medžiagos, o apie 95 proc. visatos medžiagos ir energijos yra nematoma, ir nežinome, iš ko ji sudaryta. Bet erdvėje skraido šimtai kosminių laivų ir kasdien siunčia vis daugiau žinių apie visatą ir jos objektus.

Kiekviena diena atneša naujų nuostabą keliančių žinių apie mikropasaulį bei žmonių pasaulyje ir visatoje vykstančius reiškinius. Ir tos žinios yra labiausiai įtikinami požymiai, kad šis amžius yra labai skirtingas nuo praėjusių. Optimizmą skatina istorinių pokyčių įrodymas - dvasinis realybės ir vilčių susidūrimas. Optimizmo šaknys yra tikėjimas esminiu gyvenimo gėriu. Jis jaudina ir gaivina mus. Ir tai neabejotinai tęsis. Nors kai kurie lietuvių ir pasaulio filosofai pesimistiškai vertina dabartį ir ateitį, nors ir dabar pasaulyje dar yra daug vargstančių žmonių, pagrįstai galime manyti, kad gyvename naujame, didingesniame Renesanso amžiuje, nei buvo viduramžiais. Reikėtų labiau džiaugtis gyvenimu ir jo pozityviais reiškiniais. Kiekvienas galime sukurti savo rojų ar pragarą, nes rojus ir pragaras yra proto būsenos, o ne fizinės vietos. Juokis, ir pasaulis juoksis su tavimi, verk, ir verksi vienas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"