Apie plaukus ir jų nebuvimą

Senovėje buvo tikima, kad plaukuose slypi žmogaus jėga ir žinios, moterys niekada nesikirpdavo trumpai - tai prilygdavo ryšio su protėviais praradimui; o neištikimai žmonai būdavo nukerpama kasa. Šiuolaikiniame pasaulyje yra pasirinkimo laisvė - plaukų ilgis priklauso vien nuo žmogaus skonio ir įsitikinimų. Dabar daugelis žmonių plaukus vertina kaip drabužius arba gražų aksesuarą, pamiršdami jų tikrąją paskirtį - perduoti informaciją, kaupti energiją. Šis „radaras“ apie žmogų gali papasakoti kur kas daugiau, negu žino jis pats.

Apie žilimą

Mūsų plaukai yra tam tikros spalvos, kuri priklauso nuo pigmento melanino, gaminamo melanocituose. Kai melanocitai pradeda gaminti mažiau melanino, plaukai praranda spalvą - žyla. Yra žinoma, kad šių ląstelių produktyvumas per 10 gyvenimo metų sumažėja 10-20 proc., bet neaišku kodėl. Pirmieji žili plaukai gali atsirasti jau paauglystėje, bet dažniausiai tai vyksta būnant 35-50 metų. Kada būtent - priklauso nuo paveldimumo. Bet pasitaiko ir ankstyva žilė, kuri nėra normali. Tai gali būti hipotireozės, vitamino B12 trūkumo, neurofibromatozės, retos genetinės ligos Vernerio sindromo ir širdies ligų požymis. Rūkaliai taip pat pražyla anksčiau už bendraamžius.

Apie rudaplaukius ir melanomą

Rudaplaukiams gresia didesnis pavojus susirgti melanoma arba kitokios rūšies odos vėžiu negu žmonėms su kitokios spalvos plaukais. Priežastis - ypatinga geno MC1R mutacija. Tas pats genas tikriausiai yra susijęs su prostatos vėžio vystymusi. Pasirodo, rudaplaukiai vyrai, kurių plaukų spalvą lemia ypatingi geno MC1R variantai, prostatos vėžiu serga perpus rečiau už šatenus. Tačiau tos priklausomybės mechanizmai yra gana migloti.

Apie plaukų augimo greitį

Cirkadiniai ritmai (bioritmai) - tai mūsų vidinis laikrodis, kiekvienas toks ciklas trunka apie parą. Pagal šiuos ritmus vyksta daugelis organizmo procesų (kūno temperatūros pokyčiai, įvairių medžiagų gamybos intensyvumas, miego ir budrumo kaita). XX a. paskutiniajame dešimtmetyje mokslininkai nustatė genus, atsakingus už cirkadinius ritmus ir aktyviai veikiančius įvairiausiuose organuose ir audiniuose.

Tiriant šių genų darbą anksčiau reikėdavo naudoti invazinius metodus; būdavo nuolatos imamas savanorių kraujas. Bet neseniai nustatyta, kad plaukų folikulų aktyvumas taip pat priklauso nuo bioritmų, jis yra maksimalus būdraujant. Eksperimento metu japonų mokslininkai specialiai pažeisdavo savanorių miego ir budrumo ritmą ir stebėjo, kad kinta ir plaukų folikulų ritmas. Mokslininkai mano, kad šios žinios padės spręsti nemigos ir kitų cirkadinių ritmų sutrikimų problemą. Taip pat specialistai nustatė, kad ląstelių dalijimasis irgi priklauso nuo paros ritmo. Ryte plaukai auga greičiau negu antrojoje dienos pusėje. Eksperimentas su pelėmis parodė, kad, jas veikiant gama spinduliais pirmojoje dienos pusėje, iškrenta gan daug plaukų. O po tokios pat procedūros popiet plaukai beveik neslinkdavo. Šis atradimas tikriausiai padės ateityje sumažinti spindulinės terapijos daromą žalą.

Apie Auksaplaukės sindromą

Su plaukais yra susijęs retas psichikos sutrikimas - trichofagija, arba Auksaplaukės sindromas. Liga pavadinta brolių Grimų pasakos herojės, mergaitės labai ilgais plaukais, vardu. Sergantis šiuo sindromu žmogus ryja savo plaukus ir dėl to susidaro trichobezoaras - plaukų kamuoliukas. Dėl to gali susidaryti žarnų nepraeinamumas ir prireikti operacijos. Trichofagija (plaukų valgymas) gali pasireikšti kartu su trichotilomanija, kai žmogus jaučia įkyrų norą sukti ir tampyti savo plaukus, o dėl to jie ima slinkti. Specialistų nuomone, šiuo obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergantis žmogus taip ginasi nuo streso. Galimos priežastys - seratonino trūkumas, galvos smegenų struktūros anomalijos, noras pakenkti sau bandant atsikratyti emocinio streso, noras sukelti sau skausmą dėl nuolatinio kaltės jausmo arba žemos savivertės. Žmonėms, sergantiems šia liga, būtina psichoterapija, taip pat reikia vartoti antidepresantus.

Apie plaukų slinkimą

Normalu, jei per dieną iškrenta mažiau kaip šimtas plaukų. Patologija - kai plaukas iškrenta, o jo vietoje neišauga naujas. Aktyvus plaukų slinkimas gali būti susijęs su stipriu psichoemociniu stresu, baltymų trūkumu laikantis dietos, kai kurių vaistų vartojimu (kai kurių kontraceptikų, beta blokatorių, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kuriems priklauso ir ibuprofenas) arba infekcinėmis ligomis. Tačiau vyrų plikimas dažniausiai priklauso nuo paveldėto - tiek iš tėvo, tiek iš motinos - polinkio. Šiuo atveju plaukų slinkimą reguliuoja lytinis hormonas dihidrotestosteronas.

Apie moterų plikimą

Kodėl plinka moterys, nežinoma iki šiol. Paprastai tai siejama su vyriškų hormonų pertekliumi. Mat moterys dažniau pradeda plikti po menopauzės, kai vyksta pokyčiai endokrininėje sistemoje. O visa kita - kaip vyrų. Turi reikšmės paveldimumas, kai kurios odos, autoimuninės ligos, skydliaukės hormono perteklius arba trūkumas, vitamino B, geležies trūkumas. Moterys plinka ne taip kaip vyrai: plaukai retėja daugiausia ant viršugalvio ir niekada palei plaukų augimo liniją ant kaktos. Kad moteris prapliktų visai, pasitaiko labai retai.

Apie plinkančiųjų kančias

Savaime plikimas organizmui nėra pavojingas. Bet vyrai išgyvena dėl plikės ir mano, kad dėl jos jie tampa ne tokie patrauklūs moterims. 28 proc. amerikiečių prisipažino, kad kviesdami ką nors į pasimatymą jaučiasi nejaukiai, jei turi problemų dėl plaukų. Darbas nuo tokios būklės taip pat nukenčia, pavyzdžiui, 63 proc. plinkančių moterų sunku kopti karjeros laiptais, o 11 proc. plinkančių amerikiečių patyrė sunkumų per pokalbį įsidarbindami. Bet per kitą apklausą beveik pusė apklaustųjų plikę įvardijo kaip vyriškumo požymį, o 13 proc. respondentų praplikę vyrai net pasirodė aukštesni už „plaukuotus“ varžovus. Taip pat įdomu, kad 47 proc. apklaustųjų pareiškė, jog išleistų viso gyvenimo santaupas, kad tik ataugtų plaukai. Dar 60 proc. prisipažino, kad geriau jau turėtų daugiau plaukų negu draugų. O 30 proc. respondentų sutiktų atsisakyti sekso, jei tai jiems sugrąžintų plaukus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“