Apie močiutės jeronimą

Jeronimu močiutė vadina kvapiąją pelargoniją, kilusią iš Pietų Afrikos. Ten natūraliai auga apie 350 jų rūšių. Manoma, kad Europoje jos atsirado 16 a.

Iš tiesų šis augalas nuo seno yra vertinamas dėl eterinių aliejų, kurie valo kambario orą, palankiai veikia plaučius, padeda nusiraminti ir užmigti. Vadinamas ir pagal kvapą: citrininis, mėtinis, rožinis, muskatinis... Ne visiems šis specifinis kvapas patinka, kai kuriems net gali sukelti alerginę reakciją.

Anksčiau jeronimą statydavo netoli kosinčio ligonio. Lapų nuoviru skalaudavo gerklę. Taip pat jo lapelių dėdavo į arbatą, sriubą, salotas. Kai pakildavo spaudimas, lapelį uždėdavo ant kairiojo riešo - pulso vietoje. Arba prie skaudamo danties. Ausies uždegimą taip pat gydydavo sutrintą jeronimo lapelį įdėję į ausį. Dabar gydytojai to daryti nerekomenduoja, kad nepažeistumėte ausies būgnelio.

Tikrai nepakenks (jei nesate alergiški) saują jeronimo lapelių užplikyti ir supilti į vonią, kai esate įsitempę ir pervargę.