Angis įkando prie namų slenksčio

Gyvatė susirangė prie slenksčio

Nors po angies kirčio praėjo daugiau negu dvi savaitės, Pramonės gatvėje gyvenanti šiaulietė Stanislava Šimanauskienė vis dar jaučiasi kaip nesava: nuolatos šokinėja kraujospūdis, skauda galvą, silpna.

Jos pirmasis netikėtas pasimatymas su į kiemą atšliaužusia gyvate įvyko Didįjį šeštadienį, prieš Velykas.

„Atšliaužė prie pat mano durų ir atsigulė prie slenksčio. Tokia tamsiai ruda ir ilga. Mano kaimynės septynmetė dukra vos neužmynė, tik sukliko... Aš, nieko nelaukdama griebiau kirvuką ir cakt — nukirtau, — pasakojo Stanislava. — Bet ir nukirsta, o Jėzus Marija, kaip šoko į viršų! Galva nukirsta, o kūnas vis tiek ant manęs šoka, vargais negalais į maišelį įkišau ir išmečiau į konteinerį.“

Moteris tikino kitas gyvates puikiai skirianti nuo žalčių, mat pastarieji į kemsynų apsuptus namus atšliaužia gana dažnai.

Kirto žaibiškai

Kitą dieną, sekmadienį, Stanislava išgirdo gailiai cypiant ir lojant kaimynų šunį — name gyvena keturios šeimos. Žiūri — kieme, pakėlusi galvą, guli dar viena gyvatė, tiktai šį kartą „labai gražiai marga“.

„Suabejojome, gal žaltys? Bandėm su tokiu pagaliuku pajudinti: nei kanda, nei juda, guli pastirusi. Aš ir sakau sūnui: tu paieškok kokio indo, mes ją įdėsim ir nunešim paleisti“.

Tuo metu nedidelio ūgio moteris sako staiga pasisukusi ir pajutusi, kaip gyvatė ūmai šoko į viršų ir žiebė jai į ranką. Šįkart gyvatę nukirto kaimynė.

Stanislavos sūnus skubiai iškvietė greitąją, kuri atvyko po kelių minučių. Moteris vežama girdėjo, kaip medikai radijo bangomis įspėjo kolegas, kad pasiruoštų: atveža gyvatės įkąstą kritinės būklės ligonį.

Žmonės įsibaimino

Ligoninėje Stanislava praleido keturias paras. Kalba pamažu grįžusi tiktai antradienį.

Šiuo metu nedidelio daugiabučio gyventojai su baime eina į kiemą — ar neužmins netyčia ant gyvatės?

Gyventojai suka galvas, kas atviliojo gyvates prie namų, ir ypač baiminasi dėl vaikų. Keturiasdešimt metų šioje vietoje gyvenanti Stanislava prisiminė pernai suvažinėtą gyvatę mačiusi ant kelio, tačiau į kiemą jos atšliaužė pirmą kartą. Šioje Pramonės gatvės dalyje, iš abiejų pusių apsuptoje pelkynų ir raistų, nuolatos girdisi triukšmas: neseniai buvo klojamas vandentiekis, vyksta naujos statybos, gatve dunda automobiliai.

Aplinkosaugininkai pasimetę

Patarimo, kaip gyventojams elgtis, kreipėmės į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Inspektorius V. Vaičiūnas apgailestavo: inspekcija gyvačių klausimu niekuo negalinti nei patarti, nei padėti, ir pasiūlė klausti gamtininkų: gal šie ką pasakys? Inspektorius taip pat negalėjo pasakyti, ar nuodingoji angis yra įtraukta į Raudonąją knygą, tačiau jeigu taip būtų, galėtų bausti už tokio gyvio sunaikinimą.

Gamtininkų nuomonės sutapo

Žinomų gamtininkų Vytauto Uosio ir Stasio Gliaudžio nuomonės sutapo: technika, vibracijos ir triukšmas privertė gyvates ieškoti ramesnės vietos. Pavasarį gyvatės iššliaužia iš žiemojimo vietos ir būna neėdusios, todėl nuodų koncentracija yra labai didelė.

Gamtininkų teigimu, vienintelės nuodingos gyvatės — angys — Lietuvoje yra pripažintos kaip saugomos, į Raudonąją knygą kol kas neįtrauktos.

„Jos nėra nusiteikusios šliaužti į gyvenamąsias teritorijas. Šimtu procentų jas išbaidė triukšmas“, — užtikrino V. Uosis. Jo nuomone, tokių atvejų neabejotinai bus daugiau: “Jeigu technika įsikišo, ramybės nebus“.

Netikėtoje vietoje susidūrus su gyvate, patariama ilgu pagaliu, pavyzdžiui, meškerykočiu, lėtais judesiais pabandyti viešnią išprašyti lauk.

V. Uosio nuomone, aplinkosaugininkai turėtų pasirūpinti, kad gyvatės iš miesto teritorijos būtų surinktos ir išvežtos į joms gyventi ir veistis tinkamas vietas.

Organizmas reaguoja skirtingai

Angies įkandimas nelaikomas mirtinu, tačiau kiekvienas organizmas reaguoja individualiai. Šiaulių ligoninės Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus gydytojos Laimos Griciūtės teigimu, gelbstint pacientę, buvo svarbi kiekviena minutė.

„Įkirtus gyvatei, būtina iš karto kviesti greitąją. Kol ji atvyks, laikytis kiek įmanoma ramiau. Nesiblaškyti, žemai nuleisti sužeistą ranką, o jeigu įgėlė į galvą arba kaklą, patartina atsigulti, — perspėjo gydytoja. — Įkandimo vietą šiek tiek aukščiau reikėtų tampriai, bet jokiu būdu neužveržiant subintuoti, kad nesutriktų galūnės kraujotaka ir neištiktų gangrena.“

Būtina iš karto nusiimti žiedus, laikrodį arba apyrankes, nes įgelta galūnė pradės tinti. Jeigu žaizda kraujuoja, leisti kraujui tekėti, tinka ant žaizdos uždėti sutrintą gyslotį. Esant galimybei, pravartu įkandimo vietą uždengti šaltu vandeniu suvilgyta skepetaite.

Gydytoja sakė, kad Šiaulių ligoninėje gyvačių sugelti žmones gelbstimi kiekvienais metais.

Kerta gindamasi

Angys ginasi įkirsdamos ir suleisdamos nuodus. Mato silpnai, tiktai judančius daiktus. Kuo staigesnis judesys, tuo gyvatė labiau reaguoja.

Gyvatę atskirti nuo žalčio padės akys. Gamtininkai pažymi, jog gyvatės akys yra panašios į katės — su įkypais vyzdžiais, žalčio akių vyzdžiai yra apvalūs.

Prieš keliasdešimt metų gyvačių nemažai buvo Šiaulių rajone, aukštapelkėje prie Dubysos, už Dengtilčio, Gubernijos rajone. Šias teritorijas nusausinus, gyvatės jose išnyko, išliko tiktai Rėkyvos pelkynuose.