Alkotesterio istorija ir leistinos promilės

Tikrina jau seniai

Pirmasis alkoholio kiekio matuoklis atsirado prieš beveik šimtą metų. Draudimas vartoti alkoholinius gėrimus vairuojantiems buvo įvestas XX a. pradžioje iš pradžių Niujorke, o paskui ir Europos miestuose. Kelių policininkų tada buvo gerokai mažiau, o būdai išaiškinti neblaiviems vairuotojams buvo labai subjektyvūs: ar iš burnos nesklinda alkoholio kvapas, ar žmogus gali paeiti tiesiai?

1930 m. JAV atsirado agregatas vaizdingu pavadinimu - drunkometer. „Drankometras“ priminė šiuolaikinius alkoholio matuoklius tik bendru veikimo principu: tikrinamasis turėjo pūsti į vamzdelį, prie kurio buvo pritvirtintas nedidelis balionėlis. Jeigu iškvepiamame ore buvo alkoholio garų, balionėlis keitė spalvą, ir gana intensyviai.

Naujųjų išvakarėse, 1938 m. gruodžio 31-ąją, Indianapolio miesto policijos valdyba oficialiai įregistravo šį įrenginį.

Dabar jį galėjo naudoti policininkai, tikrinimas trukdavo apie 10 minučių. Tiesa, prietaisas buvo gremėzdiškas ir greičiau priminė nedidelę kilnojamąją laboratoriją, negu šiuolaikinį nešiojamąjį matuoklį.

Tarptautinėje eismo saugumo konvencijoje buvo įrašytas svarbus punktas: visos valstybės sutarties dalyvės privalėjo savo šalies įstatymuose įtvirtinti maksimaliai leistiną alkoholio dozę vairuotojo kraujyje. Tais laikais ji siekė daugiausia 0,8 promilės, o šių laikų masteliais tai yra labai daug.

Tiesiog statistika

Būta ir konkrečių metodikų, kaip paskaičiuoti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose. Vieną dar sovietiniais laikais sugalvojo technikos daktaras J.Koškinas, ir ji, šiek tiek pakeista, naudojama ir dabar, ne tik Rusijoje, bet ir, pavyzdžiui, JAV. Jos esmė: tam tikroje kelio atkarpoje sustabdomas eismas ir patikrinama 1500-2000 žmonių. Gaunama gana tiksli statistika, iš kurios galima daryti išvadą, kiek neblaivių automobilininkų pravažiuoja pro kelių policijos pareigūnus, nepatenka į eismo įvykius, vadinasi, lieka nenubausti.

Yra ir kitas būdas, tiesa, brangiai kainuojantis. Keliuose įtaisomi specialūs jutikliai, kurie pagal vairuotojų elgesį ir judėjimo trajektoriją nustato potencialiai pavojingus. Informacija perduodama arčiausiai esantiems patruliams ir tada jie tikrina konkrečius vairuotojus. Vidutiniškai 50 iš šimto atvejų patikrinti vairuotojai išties pasirodo esantys neblaivūs, ir tai rodo metodikos efektyvumą.

Šiuolaikiniai profesionalūs alkoholio kiekio matuokliai kelių policijos reikmėms - tikslūs, su minimalia paklaida, skirti intensyviam daugkartiniam naudojimui. Prietaisas turi darbinių temperatūrų diapazoną, o jeigu oro sąlygos yra pernelyg atšiaurios, tiesiog užsiblokuoja.

Programėlės apgaulingos

Asmeninis alkoholio matuoklis - savotiškas prietaisas. Pigūs nepasižymi tikslumu, o perkant išties kokybišką prietaisą teks plačiai praverti piniginę. O „Google Play“ ir „AppStore“ siūlo nemažai „alkoholinių“ programėlių, taip pat nemokamų. Žinoma, jos tiesiogiai netiria iškvepiamo oro, o tiesiog siūlo įvesti parametrus (lytis, svoris, ko būtent gerta ir kiek). Toliau paskaičiuojamas laikas, kuriam praėjus galima be baimės sėsti prie vairo.

Daugumos šių programėlių pagrindas - švedų chemiko Eriko Vidmarko (Erik Widmark) formulės, kurias mokslininkas sudarė jau prieš šimtą metų. Beje, nežiūrint bendro algoritmo, esant vienodiems pradiniams duomenims, įvairios programėlės kažkodėl dažnai pateikia skirtingus rezultatus, taigi jomis aklai pasitikėti neverta.

O ir nė vienas prietaisas iš naudojamų keliuose negali būti idealus - čia kalbame apie alkoholio matuoklio paklaidą. Leistini 0,16 mg/l testuojant - tai solidi atsarga būtent matuoklio paklaidai. Vidutiniškai šiuolaikiniuose prietaisuose ji siekia 0,05 mg/l. Jei vienodą alkoholio kiekį suvartos vyras ir moteris, šis moters rodiklis paprastai bus didesnis, lygiai kaip ir senyvo žmogaus.

Bet be lyties, svorio ir amžiaus alkoholio koncentracija kraujyje dar priklauso nuo genetinio polinkio ir net gėrimo suvartojimo greičio, taip pat daugybės kitų veiksnių.

Jeigu spirito koncentracija yra mažesnė negu pusė gramo/1 litre kraujo, jokių sąmonės pakitimų iš pradžių apskritai nejuntama. Bet nerviniai centrai jau nustoja normaliai veikti, o vairuotojams tai labai pavojinga. Medikai sako, kad tokiu atveju avarijos tikimybė padidėja 14 kartų.

Šimtas gramų degtinės, lygiai kaip ir didelis alaus bokalas, iš suaugusio sveiko vyro, kuris gerai miega ir kokybiškai maitinasi, organizmo „išgaruoja“, ir tai ne iki galo, tik po 5-6 valandų. Daug kas priklauso nuo vairuotojo amžiaus, svorio ir kitų veiksnių. Prieš naktį išgėrus taurę raudonojo vyno, dėl specifinių organizmo savybių kai kuriems tuos „garus“, dėl kurių atimamas vairuotojo pažymėjimas, alkoholio matuoklis aptinka ryte.

Buvo ar nebuvo

Kad ir ką kalbėtume apie galimą alkotesterio paklaidą, yra šalių, kuriose vairuotojo kraujyje ir jo iškvepiamame ore leistinas tik nulinis alkoholio kiekis. Kai kada tai netiesiogiai susiję su religija, pavyzdžiui, koks gali būti alkoholis, jei jūs - musulmoniškoje valstybėje? Taip yra Afganistane, Irane, Irake, JAE. Absoliutus „sausas“ įstatymas galioja Vietname, Urugvajuje ir Paragvajuje bei Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje. Paragvajuje už 0,8 promilės prietaiso ekrane numatyta net baudžiamoji atsakomybė.

Rezultatą 0,2-0,3 promilės galima gauti labai nekaltais būdais - išgėrus kefyro, giros, suvalgius raugintų kopūstų sriubos, obuolių, išgėrus kai kurių vaistų. Negana to, tai įmanoma, sergant kai kuriomis skrandžio ligomis.

Daugelio šalių Kelių eismo taisyklėse toks kiekis yra numatytas, bet tai visai nėra oficialus leidimas prieš sėdantis prie vairo išlenkti taurę vyno. 0,2 promilės slenkstis galioja Norvegijoje ir Švedijoje, taip pat Estijoje, Lenkijoje, Brazilijoje. O jei esate nepatyręs vairuotojas, kelių policija klausimų jums turės daug daugiau.

Legalus kiekis

O štai 0,5 promilės jau nesuversi paklaidai, bet būtent toks kiekis yra leistinas daugelyje Europos šalių (Kroatijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje) bei Izraelyje, Tailande ir kai kuriose kitose šalyse. Tai netaikoma naujokams ir profesionaliems vairuotojams.

Bet džiaugtis nėra ko: panašus ar net mažesnis rodiklis pagadins jums nemažai nervų, jeigu tapote eismo įvykio dalyviu. Minimali sankcija - pusšimtis eurų, bet galima ir metams netekti vairuotojo pažymėjimo, o norint jį susigrąžinti teks atlikti ne vieną žeminamą procedūrą: gana ilgai kiekvieną mėnesį duoti kraujo tyrimams, užsirašyti į medicininį-psichologinį ir kitokius patikrinimus.

Kai kurių šalių įstatymais yra numatyta visai jau klastinga apatinė riba, kurią peržengus sučiuptam vairuotojui kyla rimtų problemų. Pavyzdžiui, Bolivijoje, Hondūre, Ekvadore - 0,7 promilės, o Anglijoje, Singapūre ir kai kuriose JAV valstijose - net 0,8! Tas pats ir kai kuriose Afrikos šalyse, pavyzdžiui, Ugandoje ar Zimbabvėje. Apgaulingai aukštos normos nepanaikina bausmės girtam vairuotojui, ypač patekusiam į eismo įvykį.

Beje, kad ir kaip būtų keista, yra valstybių, kurių įstatymuose apskritai nenurodytos leistinos alkoholio kiekio kraujyje ribos. Tarp jų - Angola, Kongas, Dominikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Gvinėja Bisau, Lesotas. Matyt, tenykščiuose keliuose esama ir didesnių problemų negu girtavimas prie vairo?

„Alkoholio spyna“

Antialkoholinis vairo užraktas - prietaisas, kuris neleidžia užvesti variklio, jeigu vairuotojas nepasitikrino alkoholio matuokliu. Alkoholio spynos atsirado kai kuriose šalyse kaip alternatyva teisės vairuoti praradimui. Nubaustas vairuotojas turi savo lėšomis įsirengti „alkoholio spyną“ ir naudotis ja teismo nurodytu laikotarpiu. Beje, kai kurie Švedijos, Japonijos, Kanados ir JAV politikai pasisako už tai, kad tokie įrenginiai būtų visuose automobiliuose be išimties.

Ko vengti

Yra produktų ir gėrimų, kurie gali gerokai paveikti alkoholio matuoklio parodymus. Tai nealkoholinis alus ir vynas (kad ir ką teigtų reklama), rauginto pieno produktai, citrusiniai, bananai, juoda duona, kai kurie desertai. Taip pat raminamieji, širdies vaistai, ir - dėmesio! - burnos gaiviklis. Iškart, vos jį panaudojus, alkoholio matuoklis gali parodyti net 0,4-0,5 promilės.

O apskritai mažai kas ginčysis, kad alkoholis ir automobilis nedera jokiomis aplinkybėmis, kad ir kokiu virtuozu save laikytų vairuotojas. Ne veltui JAE ar Bahreine net „Formulės-1“ laimėtojai ant garbės pakylos yra apipilami ne šampanu, o putojančiu nealkoholiniu gėrimu.