30 metų žuvusiu laikytas vokietis pasirodė besąs gyvas

Tačiau paaiškėjo, kad visą tą laiką jis buvo gyvas.

„Negaliu paaiškinti, kaip tai galėjo nutikti“, – „Reuters“ sakė R. Seiptiusas.

R. Seiptiusas pirmą kartą pereiti mirtiną zoną, kadaise skyrusią Rytų Vokietiją nuo Vakarų, bandė 1981 metais, kai jam buvo 17-a.

Jam su draugais pavyko pereiti per minų laukus, tačiau jie aktyvavo automatinį spyruoklinį ginklą, kuris pradėjo šaudyti. Vienas R. Seiptiuso draugas žuvo, o jų priedanga žlugo.

Netrukus juos sulaikė pasieniečiai. Tačiau Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ dokumentuose užfiksuota, kad R. Seiptiusas žuvo per tą nepavykusį bandymą pabėgti.

„Pastaruosius 48 metus aš esu gyvas“, – tvirtino vyras.

Galiausiai jo pavardė pateko į sąrašą žmonių, kurie žuvo Rytų ir Vakarų Vokietijos pasienyje. Šį sąrašą sudarė muziejus Berlyne.

Tai tik antras atvejis per pusę amžiaus, kai aptinkama tokia klaida, teigė pasienio aukas skaičiavusio „Haus am Checkpoint Charlie“ muziejaus vadovė Alexandra Hildebrandt. Pirmasis atvejis į dienos šviesą iškilo daugiau kaip prieš du dešimtmečius.

Anot A. Hildebrandt, nors organizacija atskirus įrašus tyrinėja ne vieną mėnesį, kai kuriais atvejais peržiūri ir skrodimų ataskaitas, šis sąrašas – „vis dar nebaigtas darbas“.

„Ne visada taip lengva gauti tokią informaciją. Buvę slaptosios policijos darbuotojai vis dar daug jos kontroliuoja“, – teigė ji.

R. Seiptiusas dar du kartus nesėkmingai bandė pasprukti iš Rytų Vokietijos, o galiausiai gavo leidimą išvykti. Dabar jis gyvena netoli Mainzo miesto Vokietijos vakaruose.

Šis atvejis paaiškėjo visai neseniai, kai buvusi R. Seiptiuso žmona Vokietijos transliuotojo NDR interneto tinklapyje aptiko straipsnį, kur prie žuvusiųjų buvo nurodyta ir R. Seiptiuso pavardė.

„Tai grynas atsitiktinumas. Kažko ieškojau internete, o vienas paieškos rezultatų buvo šis straipsnis. Jį peržiūrėjau ir ten pamačiau jo pavardę. Negalėjau tuo patikėti“, – pasakojo Patricia Seiptius.