2020 metai – gausiausi neįtikėtinais Lietuvos rekordais metai

Žygis į 2020 metų Lietuvos rekordus prasidėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius pasinėręs į bangas atvirame vandens telkinyje maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. 2020 m. sausio 1 d. Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju 2020 metų Lietuvos rekordininku, o kartu ir daugiausia kartų atviruose vandenyse dalyvavusiu Naujametės nakties maudynėse, nes šis „ruonis“ dešimtą kartą2001–2004, 2008–2010, 2017, 2019, 2020 metais iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. Naujuosius metus sutiko pasinėręs atviruosiuose vandenyse.

Siekiant rekordų pasinerti galima ne tik į bangas, bet ir į ledus. Tai padarė vilnietis Modestas Stumbrys Ledo skulptūrų festivalyje Vilniaus Belmonto parke vasario 22 d. Jis pasinėrė į ledus, tiksliau buvo apipiltas ledukais tam skirtoje ledo dėžėje ir joje išbuvo ilgiausiai – 45 minutes ir4,14 sekundės.

2020 metai buvo gausiausi registruotais naujais rekordais nuo „Agentūros Factum“ veiklos, pradėtos beveik prieš 30 metų. Šis skaičius beveik sutampa su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiu. Minint šią, neeilinę dieną Vilniaus gatvėmis važinėjo gausiausia specialiosios paskirties automobilių vilkstinė su įvairiais, o kartu ir visus vienodu automobilius puošiančiu užrašu – „Sveikiname tave, Lietuva!“. Tokią puošnią vilkstinę, nusitęsusią apie 150 m, sudarė 17 automobilių.

Palangoje kovo 4 d. virš Grafų Tiškevičių alėjos pirmą kartą pagal Palangos kultūros ir jaunimo centro sumanymą ir šūkį „Išsirink ką myli“ buvo pakabinta ilgiausia – 206,6 m ilgio, 3 m pločio ir iš15 tūkst. plazdančių geltonos, žalios ir raudonos spalvų juostelių sudaryta tautinė vėliava. Juosteles prie tinklo mokyklose, kultūros įstaigose, meno kolektyvuose ir pasienio užkardoje sukūrė beveik 2 tūkst. Palangos ir Šventosios bendruomenių narių, o ant kelių dešimčių juostelių buvo užrašyti bendruomenės narių linkėjimai Lietuvai.

Užplūdęs į Lietuvą „karūnuotasis“ virusas nesustabdė rekordų siekimo. Niekad nebūna taip, kad kaip nors nebūtų. Net ir tokiomis griežtos saugos sąlygomis vykdytas naujų rekordų siekimas ir registravimas. Verbų sekmadienio proga Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje balandžio 4 d. pastatyta aukščiausia verba. 16,5 m aukščio verba surišta ant medinio koto iš džiovintų augalų, surinktų asociacijos „Švėkšniškių sambūris“. O esant susibūrimų apribojimams Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ metu prieš Vilniaus oro uosto keleivių atvykimo-išvykimo vartų pastato buvo įrengtas didžiausias šviesos diodų lauko kino teatrų – 145,6 m² ploto, 16 × 9,1 m dydžio ekranas. Autokino teatre „Aerokinas – kelionė prasideda“ pirmasis autokino seansas įvyko balandžio 29 d. koronaviruso pandemijos metu, tačiau saugantis užkrato, kino mėgėjams filmus žiūrėti lesta tik būnant automobiliuose, o garsas jiems perduotas radijo bangomis.

Vasara taip pat buvo palanki rekordams. Petras Jonauskas iš Kretingsodžio k. (Kretingos r.) išaugino ir į Kretingos derliaus šventę atgabeno 233 kg masės moliūgą. Šio didžiausio moliūgo sėklos buvo išdalintos šventės dalyviams, todėl tikėkimės gero 2021 m. derliaus ir naujo didžiausio moliūgo rekordo. Sunkiausia morka – 2,384 kg masės, 29 cm ilgio, 44 cm apimties storiausioje vietoje – išauginta jūžintiškių Danutės ir Petro Krumpliauskų. O štai Joniškės k. (Tauragės r.) gyvenantis Regimantas Žitkevičius išaugino net dvi rekordines daržoves. Jo išauginta didžiausia vienmetė ’Rubika h’ veislės paprika svėrė 514 g, buvo, 40 cm apimties, 13 cm skersmens, 14 cm aukščio, o didžiausias ’Erfurter’ veislės žiedinis kopūstas (kalafioras) svėrė4,82 kg (su šaknimis ir lapais – 6,59 kg), buvo 125 cm apimties, 38 cm skersmens, 40 cm aukščio.

Iš vasaros rekordinių renginių paminėtini. Daugiausia užsienio valstybės vėliavų– 244 vėliavos – neštos Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės 244-ųjų metinių proga nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės Vilniuje liepos 4 d. Tokią vėliavnešių eiseną ir šventę surengė asociacija „Amerikos verslo rūmai“ su JAV ambasada Lietuvoje. Kitas su užsienio valstybe susijęs rekordas – tai masiškiausias užsienio valstybės palaikymo renginys, įvykęs 81-ųjų metinių sukakties dieną, kai Maskvoje (dabar Rusija) Sovietų sąjunga ir Vokietija 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptąjį Europos pasidalijimo protokolą, dabar vadinamą Molotovo–Ribentropo paktu, ir 31-ųjų „Baltijos kelio“ metinių dieną rugpjūčio 23 d.

Tuomet 32 km ilgio kelyje nuo Vilniaus Katedros aikštės link Baltarusijos pasienio kur yra Sovietų sąjungos specialiosios paskirties milicijos būrio Lietuvos pasieniečių nužudymo Medininkuose atminimo vieta, išreikšti paramą už permainas savo šalyje kovojančiai Baltarusijos visuomenei po Baltarusijos prezidento suklastotų rinkimų vykdytų susidorojimų su demonstrantais Minske, susikibę rankomis sustojo apie 50 tūkst. „Laisvės kelias“ renginio dalyvių. Tokį renginį sumanė ir žmones pakvietė VšĮ „Laisvės TV“. Baltarusių palaikymo renginius susikimbant rankomis vyko keliuose Lietuvos miestuose ir apie trisdešimtyje kitų pasaulio valstybių.

Dabar šiek tiek apie meną. 10-ąjai Palūšės regatai, įvykusiai Lūšių ežere rugpjūčio 1 d. Paulius Čiūdaras iš Džiaugsminės k. (Ignalinos r.) sukūrė didžiausią – 2,13 m ilgio, 2,04 m aukščio, 93 cm pločio skulptūrą ant vandens. Kitas rekordas ant vandens registruotas Trakų Galvės ežere Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių proga liepos 12 d. Tada Aringis Šumskas subūrė didžiausią ant vandens orkestrą. Vandens dviračius minantys 80 orkestrantų koncertavo renginyje „Galvės vario banga“, o vieną jungtinį orkestrą sudarė Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų instrumentų orkestras, Vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras „Jovaras“ ir Rūdiškių muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Valery Brass“.

Šiam orkestrui taip pat ant vandens dirigavo Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyriausiasis dirigentas Ugnius Vaiginis. Vaidas Vyšniauskas į muzikinį sambūrį „Tenoriada“, pritariant tam pačiam pučiamųjų orkestrui „Trimitas“, koncertuoti Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje sukvietė žymiausius Lietuvos tenorus. Liepos 19 d. įvykęs koncertas yra daugiausia – 16-os tenorų koncertas, nors, rengiantis koncertui, Algimanto Raudonikio kūrinys „Švelnumas“ buvo atliktas 19-os tenorų ir dabar matomas internete. Vyriausia estrados soliste pripažinta 86 metų 2 mėnesių 30 dienų amžiaus – vilnietė dainininkė, kompozitorė, eilių autorė, publicistė Lilijana Ablėnaitė. Ji birželio 6 d. kartu su Vilniaus mokytojų namų „Vienišo vilko“ klubo muzikantais koncertavo Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje.

Daugiausia patalpoje spektaklio atlikėjų– 406 atlikėjai iš jų353 dainininkai, 50 šokėjų ir 25 aktoriai – vaidino operoje „Paukštė“. Šie atlikėjai tai – šeši Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ chorai ir Merginų ansamblis, teatro studija „Elementorius“ ir Lietuvos tarptautinės baleto akademijos šokėjai, pastatymo sumanytojai Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinės ir chorų vadovai.

Išskirtiniai menininko palangiškio Vytauto Kuso rekordai. Vien 2020 m. jis registravo mažiausios rankinės kavamalės, mažiausio grafitinio pieštuko, mažiausios sūpuojamos lovelės, mažiausių rogių ir mažiausių magnetinių šachmatų rekordus. Pastaroji šachmatų lenta yra 70 ×70 × 30 mm dydžio su nuo 7 iki 14 mm aukščio figūromis, padarytomis iš beržo ir uosio medienos. Šachmatų lenta turi stalčių figūroms ir jų perkėlimo mediniams pincetams sudėti.

Didžiausias kryželiais siuvinėtas portretas ir daugiausia siuvinėtame paveikslekryželių – 5673 cm² ploto, 91,5 × 62 cm dydžio, 264 600 kryželių – paveikslas „Mano šeima“, išsiuvinėtas kaunietės Tatjanos Dulinskienės panaudojus 253 atspalvių siūlus. Apie 1,5 × 1,5 mm dydžio kryželiais ji išsiuvinėjo savo ir savo vaikų pievoje portretą. Didžiausią eiliuotą istoriją išguldytą 494 posmais, iš jų 47 trioletais, iliustruotą 2755 dokumentinėmis nuotraukomis ir spausdintą 800 puslapių knygoje, parašė kaunietė poetė Irena Jacevičienė‑Žukauskaitė. Eiliuotas Lietuvos ir aviacijos metraštis-albumas 1988–2018 „Skrydis“ išleistas leidyklos „Pasaulio lietuvių centras“ 600 vnt. tiražu.

Po eiliuotos istorijos reikia paminėti kitą istorinį įvykį –Seimo rinkimus. Vykusių rinkimų metu rekordininkais tapo du Seimo nariai išrinkti į jį daugiausia kartų. Jau po 8 kartus Seimo nariais tapo Kęstutis Glaveckas (1990, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016 ir 2020 m.) ir Emanuelis Zingeris (1990, 1992, 1996, 2004, 2008, 2012, 2016 ir 2020 m.) išrinkti Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Naująja Seimo rekordininke tapo Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji būdama 37 metų 3 mėnesių 7 dienų amžiaus, pradėjo eiti Seimo pirmininkės pareigas ir yra jauniausia visų laikų Seimo pirmininkė.

Iš techninių rekordų paminėtina tolimiausia ir ilgiausiai trukusi kelionė neliečiant motociklo vairo. Tokia trakiškio Ryčio Rafaelio Mežonio kelionė Grigiškių stadione (Vilniaus m.) be leistinų pertraukėlių truko 8 valandas 29 minutes ir lyjant lietui nuvažiuoti 308,994 km. Dėl šių dviejų pasiekimų – tolimiausios ir ilgiausiai trukusi kelionės neliečiant motociklo vairo laukiamas Gineso pasaulio rekordo patvirtinimas. Toliausiai – 1030 km atstumą per 24 val. 50 cm³ darbinio variklio tūrio motoroleriu nuvažiavo garliaviškis Vygintas Ušinskas.

Greičiausiai aplink Lietuvą elektromobiliu per 21 val. 58 min. 41 sek. apvažiavo vilnietis Vitoldas Milius ir Dainius Jakas. Pakeliui, įkraudami elektromobilio akumuliatorius, liepos 17–18 d, jie nuvažiavo1176 km. Kartu tenka pažymėti, kad V. Milius yra ir kitų rekordų autorius. Jis kartu su panevėžiečiu Antanu Pociumi dėka „RVS master“ mineralinės metalo atstatomosios medžiagos, ilgiausiai – 5 val. 23 min. be alyvos dirbusiu vidaus degimo variklis spalio 15 d. nuvažiavo 307,5 km iš Vilniaus iki Klaipėdos. Po to variklis be sutrikimų dirbo įprastai. Stebina tai, kad V. Milius ne tik gerai valdo automobilį, bet kartu su panevėžiečiu Audriumi Sutkumi registravo dar du rekordus Jie abu vandens dviračiunuplaukė toliausiai, o kartu ir greičiausiai perplaukė Kuršių marias. Išplaukę iš Nidos uosto 12,6 km atstumą iki Ventės uosto jie įveikė per 2 val. 26 min. 53 sek.

Mūsuose dar neįprasta, bet jau daug kas yra bandęs važiuoti elektriniu vienračiu. Rugsėjo 26 d. Vilniaus Vingio parke įvyko pirmasis Lietuvos vienračių čempionatas ir, žinoma, registruoti pirmieji rekordai. Vilnietis Gediminas Sinkevičius 43,3 cm aukščio elektriniu vienračiu pravažiavo pro žemiausiai nuleistą – 63,5 cm aukščio kartelę. Moterų grupėje elektriniu vienračiu pro žemiausiai nuleistą kartelę iki 68 cm aukščio pravažiuoti sugebėjo vilnietė Giedrė Limautaitė.

2020 m. registruota keletas rekordinių kolekcijų. Gausiausią lietuviškų alaus bokalų ir taurių kolekciją surinko Egidijus Petrulis iš Giraitės k. (Kauno r.). Joje 2020 m. buvo 1500 Lietuvoje gaminti arba lietuviško apipavidalinimo bokalai ir taurės Iš jų seniausias yra apie 1935–1940 m. Prienų Goldbergo alaus daryklos molinis bokalas, didžiausia ir sunkiausia yra 40,5 cm aukščio, 1,5 kg masės, 5 litrų talpos Kalnapilio alaus daryklos taurė. Gausiausią suvenyrinių žirgų kolekciją surinko pakruojiškiai Janina ir Vytautas Janeliūnai. Šią kolekciją sudaro iš 36 šalių 1278 žirgų statulėles ir suvenyrai surinkti per 24 metus. Iš jų seniausia – 1812 m.

Prancūzų kavalerijos metalinė balnakilpė, didžiausia – 95 cm aukščio, 1 m pločio, 58 cm ilgio cm latvių skulptoriaus Valdžio Laurenso kūrinys „Permainų žirgas“. Dabar ši kolekcija viešai rodoma šalia Pakruojo dvaro ekspozicijoje „Myliu žirgą“. Darbėniškiai Daiva ir Arūnas Dudėnai sukaupė gausiausią – 293 tautinių juostų ir gausiausią – 300 tautinių rankšluosčių rinkinį. Saulius Matusevičius ne tik sukaupė gausiausią – 1137 plaktukų rinkinį iš 26 šalių, bet Degučių k. (Vilkaviškio r.) įrengė Plaktukų muziejų. Čia vieni seniausių – 1850 m. girininko plaktukas, skirtas žymėti rąstų skersmenį ir XVIII a. pradžios medinių plaktukų rinkinys skirtas, iškalinėti lėkštėms ir dubenėliams iš vario lakštų.

Įvairių rekordų įrašyta į Lietuvos vaikų rekordų knygą. Štai vilnietė Akvilė Ališauskaitė vasario 16 d. buvo vedančioji Lietuvos himno – Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės solistė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventiniame renginyje prie Lietuvos prezidentūros, o spalio 15 d., būdama 5 metų 2 mėnesių 16 dienų amžiaus, tapo jauniausia rečitalio atlikėja. Šiame 45 minutes trukusiame soliniame koncerte ji atliko 11 lietuvių autorių kūrinių. Kartais gyvenimas pažeria netikėtų iššūkių, verčiančių priimti žaibiškus sprendimus. Netikėtą išbandymą teko patirti ir šešiolikmetei Kauno „Saulės“ gimnazijos 11 klasės gimnazistei Andrėjai Veličkaitei.

Pamačiusi ant šalikelės grindinio susmukusį vyresnio amžiaus vyrą, mergina nesutriko, darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta, nedelsdama ėmėsi būtiniausių veiksmų. Telefonu susisiekė su greitosios medicinos pagalbos atstovais ir teisingai padarė viską, ką jai per telefoną liepė daryti dispečerė, kol atvyko medikai. Už šį poelgį ji pripažinta jauniausia konkurso „Metų kaunietė“ nugalėtoja. Kėdainių lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vykusio konkurso „Lietuvos paukščiai“ 1325 atvirukai tapo gausiausios vaikų kurtų atvirukų parodos eksponatais.

Visų rekordininkų pasiekimus galima būtų apibūdinti siekiu – ką darai daryk geriausiai, o Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Raketų modeliavimo būrelyje vadovaujant Adolfui Jančauskui, sukurtas ir pagamintas didžiausias– 3160 mm aukščio, 1,5 kg masės – raketos modelis yra lyg kvietimas kilti ir siekti naujų rekordinių aukštumų.

Kalėdos ir Naujieji metai neįsivaizduojami be papuoštų eglučių, tik gaila medelį kirsti, todėl Lietuvos futbolo federacijos Vilniuje buvo sukurta aukščiausia futbolo kamuolių dekoracija, primenanti puoštą Kalėdų eglutę. Ji yra 5,9 m aukščio, 4,5 m pagrindo skersmens, o jos žaisliukai – tai 700 futbolo kamuolių.

Suprantam, kad be šių rekordų registruota daugelis kitų. Juos galite pamatyti www.rekordai.lt, todėl 2020metus galima vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metais. Tikėkimės, kad 2021 metai bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais neįtikėtinais rekordais.