Žmonės atsikrato augintinių

Atsikrato gyvūnų dėl mikroschemų?

Maždaug penkerių metų anglų buldogų veislės šuo, vos pamatęs žmones, garsiai loja Šiaulių gyvūnų globos namų voljere. Būtent dėl garsaus lojimo ir veržlaus charakterio šuo čia gavo Džigito vardą.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Birutė Vaičiulevičienė rado Džigitą maždaug prieš savaitę paliktą prie gyvūnų globos namų tvoros. Gyvūnas sėdėjo tamsoje prie vartų ir laukė, kol bus įleistas. Gyvūnas trumpaplaukis, todėl apgyvendintas šildomose patalpose. Anglų buldogai gali būti prilyginami koviniams šunims, todėl su jais turi būti elgiamasi ypač atsakingai.

Kiti pastarųjų dienų pamestinukai – kalytė ir šuniukas – vardų dar neturi. Tupi tylūs – nė amt. Juos surado maždaug prieš savaitę įkištus į maišą ir pamestus prie globos namų vartų.

Tai ne vieninteliai gyvūnai, kurių per pastarąjį mėnesį atsikratė žmonės.

„Gal būtent dėl to, jog nereikėtų leisti pinigų mikroschemoms, žmonės ėmė dažniau atsikratyti gyvūnų. Manau, kad tokių tik daugės“, – sako B. Vaičiulevičienė.

Veterinarai Paulius Šėvelis ir Vytautas Šėvelis sako, kad pastaruoju metu žymiai padaugėjo žmonių, atvežančių į kabinetą užmigdyti senus gyvūnus.

„Galbūt tai tik sutapimas, bet greičiausiai žmonės pasiskaičiuoja, ar mokėti už mikroschemą, ar užmigdyti seną, ligotą gyvūną“, – svarstė veterinarijos gydytojas P. Šėvelis.

Nesusitvarkė ir su rinkliava

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė B. Vaičiulevičienė mano, kad Lietuvoje per anksti įteisinti privalomas mikroschemas augintiniams.

„Apskaita reikalinga, bet finansinės galimybės kol kas nevienodos. Vilnius vienaip gyvena, Šiauliai – kitaip. Skiriasi ne tik pajamomis, bet ir požiūriu. Sunkiai įsivaizduoju skurdžiai gyvenančią močiutę, kuri išleis nemažą sumą augintinio mikroschemai“, – svarstė B. Vaičiulevičienė.

Jos teigimu, gyvūnų augintojus turėtų diferencijuoti – atsižvelgti, kad pensininkai, socialiai remtini žmonės turėtų ilgesnį laiką įstatymui vykdyti, o gal ir kompensuoti gyvūnų mikroschemas.

Pasak B. Vaičiulevičienės, Šiauliuose nepasiteisino naminių gyvūnų registravimas ir apmokestinimas daugiabučiuose.

Kol kas Savivaldybė skaičiuoja, kad Šiauliuose tegyvena vos 2 000 augintinių.

„Šiauliuose su gyvūnų apskaita labai daug chaoso, sunku patikėti, kad jo sumažės įsigaliojus privalomoms mikroschemoms“, – sako B. Vaičiulevičienė.

Mikroschemos pigs

Kainos už mikroschemas dabar svyruoja nuo 20 iki 40 eurų.

Veterinaras P. Šėvelis skaičiuoja, kad įsigaliojus įstatymui kaina turėtų sumažėti iki 15–16 eurų.

Po Naujųjų metų įsigaliojus įstatymui, pasak veterinaro, bus sukurta valstybinė duomenų bazė, kurioje duomenys apie gyvūną iš mikroschemos bus saugomi nemokamai. Iki šiol duomenų bazės duomenis saugodavo už mokestį, todėl veterinarai imdavo pinigus ne tik už pačią mikroschemą, bet ir vienkartinį mokestį duomenų bazei už duomenų saugojimą.

Kai nebereikės mokėti duomenų bazei už duomenų saugojimą, gyvūno žymėjimas mikroschema turėtų pigti.

Mikroschemos įvedimas po oda gyvūnui panašus į vaistų suleidimą švirkštu.

Veterinaras P. Šėvelis juokiasi, kad gyvūnų tikrai niekas iš palydovo nestebės ir nematys, ar veikia mikroschema. Gyvūno tapatybė nustatoma tik nuskenavus specialiu aparatu, kuris parodo mikroschemoje užkoduotą gyvūno numerį, savininko telefono numerį, adresą.

Tikslų – daug

Įstatyme teigiama, kad augintinių registravimo tikslas yra mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų populiaciją, platinamas ligas, sudaryti sąlygas surasti gyvūną augintinį pagal Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje įregistruotą augintinio laikytoją ir taip užtikrinti gyvūnų augintinių atsekamumą.

Ženklinimo ir registravimo tikslas, kad visi gyvūnai būtų identifikuoti ir atsirastų galimybė nustatyti jo savininką, kai jis gyvūną prarado netyčia ar atsikratė piktybiškai.

Įstatymu tikimasi ateityje sumažinti gyvūnų prieglaudų kiekį, gaudyti, gydyti skirtas išlaidas.

Tikimasi, kad ženklinimas taip pat padidintų galimybę patraukti atsakomybėn su gyvūnu neatsakingai ir žiauriai pasielgusį asmenį, atrasti grėsmę aplinkai sukėlusio gyvūno savininką. Mikroschemoje būtų informacija apie gyvūno skiepus nuo pasiutligės, kiti svarbūs duomenys.

Laukti sausio 10 dienos

Paženklintų augintinių duomenys bus kaupiami Gyvūnų augintinių registre, kurį tvarkys Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Taip pat už registrą bus atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teritoriniai skyriai nemokamai priims augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre.

Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepų pabaigos termino.

Gyvūnų ženklinimo paslaugą atliks veterinarijos gydytojai.

Nepažymėjus gyvūnų jų savininkams gresia įspėjimas, bauda arba galimybė konfiskuoti gyvūną.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Juozas Kvietkus tikino, kad tik sausio 8 dieną vyks seminaras, kurio metu veterinarijos inspektoriams bus paaiškinta, kaip vykdyti įstatymą.

„Gyventojai iki sausio 10 dienos gali būti ramūs, jų dar niekas nebaus“, – sakė J. Kvietkus.