Specialistai sklaido mitus apie žirgų lenktynes žiemą

Reaguodami į sausio 31 dieną išplatintą asociacijos „Už gyvūnų teises“ pranešimą, raginantį boikotuoti Sartų lenktynes, Žirgų globos asociacija (ŽGA) siekia išsklaidyti nepagrįstas abejones ir padėti suvokti tikrąją situaciją.

Svarbiausia – žmonių atsakomybė

ŽGA direktorius Darius Okunevičius teigia, kad nereikia pamiršti, jog žirgų sportas yra rengiamas visame pasaulyje, o žirgų varžybos yra olimpinė sporto šaka bei kitų sporto šakų dalis. „Ne pats žirginis sportas yra blogybė. Turėtume kalbėti apie su juo susijusių žmonių atsakomybę. Mes neprieštaraujame žirgų sportui, jei visi prisiima labai rimtą atsakomybę už žirgų gerovę, o šis kriterijus yra svarbesnis už bet kokias kitas aplinkybes. Svarbiausia pareiga visiems, kurie dalyvauja žirgų sporte, yra užtikrinti gerą žirgų sveikatos būklę bei gerovę”, - įsitikinęs D. Okunevičius.

Anot jo, žirgų aplinkos ir priežiūros tobulinimui visada atsiras vietos ir tai geriausiai daryti bendradarbiaujant bei šviečiant visuomenę. Tai aktyviai daroma Vakarų Europos šalyse. Vienu iš tokių pavyzdžių yra dar 1927 metais įkurta pasaulinė žirgų gerovę puoselėjanti organizacija „World Horse Welfare“, kuri bendradarbiauja su tarptautine žirginio sporto asociacija FEI. Po 30 metų bendro darbo jie paruošė žirginio sporto elgesio kodeksą bei standartus.

Šaltis nėra problema

Pasak ŽGA atstovų, visuomenėje girdimi nuogąstavimai, jog Sartuose žirgai šąla ir dėl to kenčia, yra be pagrindo. „Sartai nėra vienintelės varžybos rengiamos žiemos metu – Lietuvoje žirgų varžybos vyksta nuolatos. Šaltis nėra kenksmingas žirgams, jei yra palaipsniui pratinama prie šaltesnės temperatūros. Daug pavojingesnis reiškinys yra dideli temperatūros svyravimai“, - pastebėjo ŽGA savanorė, veterinarė Austėja Girininkaitė.

Jos teigimu, oro temperatūrai nukritus iki 15 laipsnių, žirgui nėra kenksminga būti lauke ar sportuoti, nes gyvulio įkvėpiamas oras šnervėse sušyla ir į plaučius patenka jau kur kas aukštesnės temperatūros. Kaip vienas iš kenksmingų dalykų Sartų varžybose minima kieta ledo danga, anot veterinarės, taip pat nėra žalinga. Tokia danga žirgai per varžybas nubėga vos 2-3 km, o įprastai, treniruočių metu, yra vadeliojami minkštesniu gruntu.

„Temperatūra nuo 15 iki 15 laipsnių žirgui yra optimali. Reikėtų pabrėžti, kad šie gyvūnai kur kas sunkiau ištveria karštį nei šaltį. Jei žirgas turi riebalinio sluoksnio ir nėra nei per liesas, nei per stambus, o sportiniai žirgai būna gerai šeriami, tai lenktynės žiemą jokios žalos gyvūnui tikrai nepadarys“, - teigė žirgų veterinarė A. Girininkaitė.

Daugiausiai žalos - treniruočių metu

Prieš kelerius metus Lietuvą šokiravo vaizdai iš Sartų lenktynių, kuriuose matėsi, kaip žirgui iš gerklės veržėsi kruvinos putos. Veterinarė sako, kad nors vaizdas kraupus, iš karto kalbėti apie žiaurų elgesį su žirgais nereikėtų.

„Tuomet buvo keletas žirgų, kurie patyrė traumas, nes buvo išties didelis šaltis, didelis tempas ir žirgai paprasčiausiai įsikando į žandą, o su seilėmis susimaišęs kraujas pradėjo veržtis lauk. Kadangi galvos srityje kraujo spaudimas yra dvigubai didesnis, bet kokia trauma atrodo dvigubai sunkesnė“, - sakė A. Girininkaitė. Jos pastebėjimu, visgi vadeliotojas ir varžybų organizatoriai turėjo imtis tam tikrų priemonių. „Atsižvelgiant į situaciją, nereikėtų vadeliotojui taip smarkiai tempti pavadžio. Taip pat žirgo dantys turėtų būti gerai prižiūrimi, tuomet jis neįsikąs. Apskritai varžybose bet kokios žirgo traumos netūrėtų būti toleruojamos, o jei tai vyksta, tokius vadeliotojus ar raitelius reikėtų diskvalifikuoti“, - sakė ji.

Pasak žirgų specialistės, daugiausia žalos gyvūnams yra padaroma treniruočių metu, o ne per varžybas. „Neretai žmonės nori greito rezultato, tad žirgus „perspaudžia“, treniruočių procesas vyksta neadekvačiai, duodami per didelis krūviai. Apskritai žirgo treniravimas priklauso tik nuo trenerio ir jo pasirinktos mokyklos, o žirgų „lupimas“ ar tampymas neturėtų būti įprastas ir toleruojamas reiškinys“, - sakė A. Girininkaitė.

Veterinarė taip pat atkreipė dėmesį, kad žirgai visiškai suauga sulaukę 6-erių metų, o šiemet Sartuose startavo ir 3-ejų metų neturintys žirgai. Specialistų teigimu, žirgų lenktynėms toks amžius nėra produktyviausias, o tokiems gyvūnams duodami dideli krūviai gali sukelti sveikatos problemų.

ŽGA primena, kad už žiaurų elgesį su žirgais, taip pat ir sporte, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą pagal skiriami viešieji darbai, bauda, areštas arba baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už skausmo gyvūnui sukėlimą piliečiams skiriama 100-1000 litų, o pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų dydžio bauda.

ŽGA – tai vienintelė Lietuvoje pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija žirgų gerovės klausimais bei teikianti tiesioginę pagalbą žirgams ir arkliams krizinėse situacijose. Per šešerius veiklos metus ŽGA išgelbėjo apie pusšimtį žirgų/arklių ir surado jiems naujus globėjus, surengė kelias dešimtis seminarų žirgų augintojams ir mylėtojams, prieš keletą metų Vilniaus rajone buvo atidariusi vienintelę Lietuvoje žirgų prieglaudą.