Skruzdėlės nėra kenkėjos

Pasak Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Eduardo Budrio, Lietuvoje daug skruzdžių rūšių, bet žmonės dažniausiai pažįsta vos kelias rūšis. Tarkime, ne kiekvienas galėtų pasakyti, kad miške aukštus skruzdėlynus kraunančių rudųjų skruzdėlių Lietuvoje yra trys rūšys. Jas dažniausiai atskiria tik specialistai.

„Gamtoje kenkėjų nėra, visi turi savo vietą. Jeigu žmogus dalį gamtos paverčia dirbamu lauku, tada ten įsikūrę vabzdžiai valgo tą patį, ką mes turėtume suvalgyti, todėl žmonės jas vadina kenkėjais“, - sako mokslininkas.

Anot E.Budrio, skruzdės gamtoje turi savo vaidmenį ir yra viena iš labai svarbių vabzdžių grupių. „Miško skruzdėlės reguliuoja vabzdžių populiacijų dydį ir palaiko miško vabzdžių pusiausvyrą. Jeigu miške pradeda veistis labai daug tam tikros rūšies vabzdžių, miško skruzdės pradeda juos valgyti. Skruzdėlės savo lervas, kurias mes paprastai vadiname skruzdžių kiaušiniais, maitina kitais vabzdžiais. Augančios lervos yra mėsėdės, o suaugusios skruzdėlės maitinasi saldžiomis išskyromis. Jos padeda reguliuoti kenkėjus“, - aiškina mokslininkas.

Kaip sakė E.Budrys, daugiausiai mūsų gamtoje juodųjų skruzdėlių. Kenkėjais jos yra laikomos dėl to, kad ardo dirvožemį, reljefą, kenkia estetiniam vaizdui, iškelia trinkeles, ant augalų neša amarus. Nepaisant to, juodosios skruzdėlės nėra pavojingos žmogaus sveikatai, nealergizuoja, bet, reikia sutikti, yra įkyrios. „Skruzdės yra natūrali gamtos dalis. Jeigu norime, kad nebūtų skruzdėlių vejoje, asfaltuokime tą veją. Jeigu yra pieva, bus ir skruzdėlių arba turime purkšti pievą kažkokiais nuodais. Nežinau, ar tai gerai. Viena iš priemonių mechaninis skruzdėlynų naikinimas“, - pastebi vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės specialistas.

Anot E.Budrio, ten, kur yra augalų, bus ir skruzdžių. Jeigu jų labai daug, tam yra priežastis. Skruzdės lipte aplimpa augalus, kuriose įsikuria amarai. Skruzdės pačios augina amarus ant augalų ir iš jų gauna maistą, cukringas amarų išskyras. Šiuo atveju reikia naikinti ne skruzdes, o amarus. Yra specialių preparatų, bet labiausiai tinka natūralios priemonės. Viena jų - augalų purškimas muiluotu vandeniu. Jeigu nėra amarų, skruzdės augalams nieko bloga nedaro.

Kartais skruzdėlės, juodosios, faraoninės, tarsi nei iš šio, nei iš to įsiveisia namuose ir nežinome, kaip jas išgyvendinti. Pasak vabzdžių žinovo, pirmiausia reikia padaryti tvarką tose vietose, kur laikome maisto atsargas, sandariai laikyti cukrų, medų, uogienes, į vietą padėti mėsos atsargas. Faraoninės skruzdėlės namuose veisiasi tada, kai prieina prie maisto. Jos gali pasižymėti kelią ir cheminį signalą perduoti kitoms skruzdėlėms. Tada jų ateina nebe dešimtimis, o šimtais. Net jei mums atrodo, kad padarėme viską, sutvarkėme, padėjome į vietą, o skruzdės vis vien ropinėja, gali būti, kad jų gyvena pas kaimynus.

Jeigu užklystantys vabzdžiai erzina, galima su jais kovoti liaudiškomis priemonėmis - pamėtyti skruzdžių takuose masalo, iš kiaušinio trynio ir boro rūgšties suvoliotų rutuliukų. Skruzdėles atbaido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus.

Anot E.Budrio, viskas priklauso nuo mūsų požiūrio ir elgsenos. Ten, kur nešvara, ten bus tarakonų, musių. Jei paliekame atvirą cukrų - tikėkimės skruzdėlių. Gamtai būdinga sunaudoti tai, ką mes išmetame.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“