Šakalai jau čia. Kas toliau?

Prieš pusantros savaitės Šakių r. sav. Lekėčių medžiotojai krūmynuose tarp dviejų kaimų sumedžiojo į lapę panašų, bet ganėtinai nuo jos besiskiriantį gyvūną. Ar šakiečių laimikis tikrai yra šakalas, patvirtins genetiniai tyrimai, bet medžiotojai neabejoja nukovę pirmą Lietuvoje šakalą.

Džiūgauti dėl naujos gyvūnų rūšies atsiradimo neverta. Šakalai yra sparčiai plintantys ne mūsų kraštų plėšrūnai, ir, pasak mokslininkų, neaišku, kaip jie paveiks mūsų ekosistemą. Šakalų pasirodymo Lietuvoje buvo laukta jau prieš trejetą metų. Maždaug prieš tiek laiko jie atsirado Latvijoje, Estijoje. Šiose šalyse šakalai įrašyti į visus metus medžiojamų invazinių gyvūnų sąrašus. Sekdami kaimynais, mūsų mokslininkai, medžiotojai jau anksčiau siūlė padaryti tą patį. Aplinkos ministerija jau buvo priėmusi sprendimą nuo gegužės 1 d. įrašyti šakalus į medžiojamųjų sąrašus, o kad jau neišvengiamybė, patvirtino Lekėčių medžiotojų laimikis. Artimiausiu metu bus svarstomas ir šios rūšies įtraukimas į invazinių rūšių sąrašą greta paprastojo meškėno, kanadinės audinės, ondatros, nutrijos, manguto (usūrinis šuo). Medžioti šakalus bus leista visus metus.

Medžioklėje, kurioje krito šakalas, dalyvavęs Lekėčių medžiotojų klubo vadovas Ramūnas Keraitis sakė, kad sumedžiotasis gyvūnas skyrėsi nuo patiestų lapių plauko struktūra, spalva, buvo stambesnis, ilgesnių kojų. „Tikiu, kad šakalų jau yra sumedžiota, tik jie palaikyti lapėmis. Latvijos medžiotojai jau prieš trejus metus manęs klausinėjo, ar dar nesumedžiojome šakalų. Logiška, jeigu pas kaimynus, kur gamtinės sąlygos beveik adekvačios, jie veisiasi, tai ir pas mus turėjo atsirasti“, - sakė medžiotojų klubo vadovas. R.Keraitis dirba Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, todėl laukinę fauną pažįsta ne tik iš medžioklių ir knygų. Jo manymu, keista esą, kad pirmasis šakalas nušautas ne kur nors Latvijos pasienyje, o visai kitame krašte, už beveik 300 kilometrų. Tai gali reikšti, kad šie plėšrūnai jau ne pirmus metus slampinėja netoli mūsų. R.Keraitis abejoja, kad Eurazijoje paplitę šakalai patys atklydo į Latviją, Estiją. „Matyt, koks nors mėgėjas šakalų atsivežė, bandė auginti, o augintiniai paspruko ar buvo paleisti“, - teigia gamtos stebėtojas. Anot R.Keraičio, gana rimtas pavojus buvo medžiotojų bandymas prieš kelerius metus medžioklei auginti Australijos dingus - šunis, laikomus laukiniais. „Gerai, kad tie bandymai nesibaigė dingų ištrūkimu į laisvę. Nežinia, kas būtų buvę. Jeigu pas mus miške atsirastų lokys, nekiltų abejonių, kad čia jis neišgyvens, o šakalas yra lanksti rūšis, įrodžiusi, kad sugeba prisitaikyti. Tai grėsmė. Šakalai yra ne tik stipresni už lapę, bet ir protingesni, lenda į urvus, kur lapė nesugeba prasiskverbti, gana vislūs“, - teigia medžioklės žinovas. Šakalai esą pavojingi visiems už juos mažesniems gyvūnams ir paukščiams. Be to, priešų turi ne tiek daug. Šakalų ir vilkų keliai retai susikerta. Vilkai gyvena miškuose, o šakalai - krūmynuose, arčiau žmogaus. R.Keraičio manymu, vilkai šakalus pjautų nebent dėl konkurencijos.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis teigia nenorintis gąsdinti, kokią žalą galėtų padaryti Lietuvoje paplitę šakalai, tačiau ji būtų. Specialisto teigimu, šakalas mūsų aplinkoje nenaudingas ir nereikalingas: „Gamtoje per daug tūkstančių metų yra nusistovėjusi tvarka, kad vietinės rūšys žino, kas yra plėšrūnai, ir moka jų išvengti, o kai ateina naujos rūšys, gyvūnai nebesugeba prisitaikyti.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“