Ruoniukai sugrįžo į gimtąją Baltiją

Ketvirtadienį ryte į ūkanotą jūrą ties Meškaduobe (Smiltynė) nėrė du Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai. Setas, kaip tikras vyras, drąsiai įveikė nemenkas bangas ir greit nutolo nuo pakrantės. Būtingė kiek baikščiau tyrinėjo gimtąją stichiją, bet po keliolikos minučių ir ji pradingo jūros platybėse.

Šie du ruoniukai į muziejų atkeliavo pavasarį. "Nuaras" iš Nemirsetos parvežė nusilpusį ruoniuką, kurį pastebėjo pakrante vaikščioję žmonės. Jis pagal radimvietę pavadintas Setu, nes rastinukė vardu Nemirseta jau buvo išslaugyta prieš šešerius metus. Gyvūnėlis buvo labai nusilpęs, svėrė tik dvylika kilogramų, t. y. – žymiai mažiau negu kad ką tik gimęs.     

Ruoniukė Būtingė muziejuje atsirado dėmesingų "ORLEN Lietuva" Būtingės naftos terminalo darbuotojų dėka. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, Būtingė buvo dar nenusišėrusi, baltu pūkuotu kailiuku. Ruoniukė atrodė sveika, tik pavargusi. Iš pradžių ji sunkiai galėjo praryti žuvį, todėl pirmosiomis dienomis jos svoris truputį krito. Būtingė su Setu mėnesį gyveno muziejaus laboratorijoje. Po to persikėlė į bendrus muziejaus gyvūnų baseinus.

Bendrovė sužinojusi, kad Lietuvos jūrų muziejus priglaudžia ir išslaugo nusilpusius, ligotus ruoniukas, nusprendė prisijungti prie šios kilnios veiklos ir skyrė finansinę paramą.

Jūrų muziejus jau šešiolika metų dovanoja Baltijai arba muziejuje gimusius arba išslaugytus ruoniukus. Per tą laiką į jūrą paleisti jau 25 ruoniai. Penkiolika jų buvo išplėšti iš mirties nagų, nes jie į muziejų atkeliavo nusilpę, išsekę, laukinių gyvūnų ir šunų sužaloti.

"Noriu paprašyti žmonių, kurie pastebės ant kranto ruoniukus, kad jų neliestų ir netrikdytų, - prašė Arūnas Grušas. – Keletą dienų gyvūnai gali dar laikytis arčiau pakrančių, o paskui patrauks gilyn į jūrą, kur daugiau žuvies."

Muziejininkai teigia esą įsitikinę, kad ruoniai tikrai prisitaikys prie laukinės gamtos. Kiekvienam jų yra prisegtas žymeklis. Pastebėjusius tokį, žymėtą ruonį, muziejininkai prašo pranešti, nes taip bus galima fiksuoti jų judėjimo kryptį. Pasak Arūno Grušo, idealu būtų pritvirtinti gyvūnams elektroninius daviklius, tačiau vienas jų kainuoja tūkstantį eurų.

Aplinkos ministerija per trejus metus Jūrų muziejui skyrė 50 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

"Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. –  Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį."

Iš viso muziejuje yra išslaugyti penkiolika ruoniukų, devyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Du šį pavasarį muziejuje gimę ruoniukai lapkritį iškeliaus į vieną Kinijos zoologijos sodų.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.