Registruoti kaimo keturkojus - per brangu

Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas-ekologas Remigijus Alšauskas pasakojo, jog kaip tik šiuo metu sprendžiama dėl keturkojų registracijos susidariusi situacija - 2011-aisiais Gargžduose ir Priekulėje pakėlus mokestį, o kitose seniūnijose jį įvedus, gyvūnų registracija apmirė. Pavyzdžiui, užpernai Vėžaičių seniūnijoje buvo užregistruoti 132 gyvūnai, kai tuo tarpu pernai - vos 8. Beje, tai viena aktyviausių seniūnijų gyvūnų registracijos atžvilgiu, mat kitose, išskyrus Gargždus, jų užregistruota vos po kelis.

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai taip ir neapsisprendė, kaip apmokestinti šunų ir kačių registraciją rajono seniūnijose. Šiuo metu gyvūno registracijos kaina visose seniūnijose siekia 14 litų už šunį ir 10 - už katę. Prieš šių kainų įsigaliojimą mokestį registruojant gyvūną mokėjo tik Priekulės ir Gargždų gyventojai. Jiems katės registracija kainavo 3, šuns - 5 Lt. Kitų seniūnijų gyventojai iki pernai metų registruodami gyvūną mokėti neturėjo.

Siūlo mažinti

"Vasario pradžioje vyksiančiame naujame Tarybos posėdyje šis klausimas ir vėl bus svarstomas. Siūloma grįžti prie tvarkos, kai už registraciją moka tik Gargždų ir Priekulės seniūnijos", - pasakojo R. Alšauskas.

Tikimasi, kad grįžimas prie šios tvarkos šiek tiek nuramintų rajono gyventojus. Būtent tai, kad mokestis už gyvūno registraciją naudojamas šunų vedžiojimo aikštelių, kurios turėtų kurtis tik šiuose dviejuose miestuose, įrengimui ir priežiūrai, juos labiausiai ir papiktino.

Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto teigimu, šiuo metu siūloma ne tik panaikinti registracijos mokestį devynioms seniūnijoms, bet ir sumažinti jį Gargžduose ir Priekulėje. Jis tuomet siektų 10 Lt už šunį ir 5 Lt už katę.

"Reikia kažką galvoti, mat registruoti gyvūnus būtina, o pakėlus kainas šis procesas stringa. Tiesiog norime ir rajone įvesti elementarią tvarką - žinoti, kas, kiek ir kokių gyvūnų laiko. Tai būtina ne tik tam, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo taisyklių, bet ir užkirstų kelią šeimininkams neatsakingai palikti savo augintinius neprižiūrimus", - sako R. Alšauskas.

Nesupranta tikslo

Sendvario seniūnijos sekretorė Adelė Eitmonienė pasakojo, jog nors gyvūnų registracija ir taip ištisus metus vyko vangiai, tačiau pernai, įvedus naujas kainas ir apmokestinus registraciją, pastaroji visiškai sustojo.

"Po mokesčio pasikeitimų nebeužregistravome nė vieno gyvūno. Žmonės nesupranta, kodėl turi mokėti už gyvūno registraciją, jei tie pinigai nukeliaus tik į Gargždus ar Priekulę. Juk niekas neveš į šių miestų aikšteles pasivaikščioti savo gyvūnų. Šunis ir kates jie laiko saugiai savo kiemuose. Ten jie niekam netrukdo, gatvėse neteršia. Todėl šis registracijos mokestis gyventojams atrodo nelogiškas", - pasakojo A. Eitmonienė.

Pasak sekretorės, Sendvario seniūnijoje nėra tokios didelės problemos su keturkojais gyvūnais, kaip miestuose. Valkataujančių šunų ar katinų bei kitokių pažeidimų, susijusių su gyvūnais, čia pasitaiko retai. Būtent todėl rajono gyventojus ir stebina įvedami mokesčiai.

---

Suteikia atsakomybės

Gargždų seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog problema dėl mokesčio už gyvūnų registraciją tikrai egzistuoja.

"Žmonės piktinasi. Jie nesupranta, kodėl turi mokėti, jei už tai negauna jokių paslaugų. Tačiau surenkamo mokesčio vargiai pakanka pačios registracijos kaštams padengti. Apie šunų vedžiojimo aikšteles, dėl kurių čia labiausiai ir piktintasi, nelabai yra ir kaip pagalvoti. Labiausiai piktinosi ne Gargždų, o kitų seniūnijų gyventojai, kuriems mokesčio iki praėjusių metų mokėti nereikėjo. Tačiau manau, kad visi turėtų būti lygūs - juk nesvarbu, kurioje seniūnijoje gyvūnas registruojamas, jam vistiek suteikiamas pasas ir žetonas, o tai kainuoja.

[CITATA]

Anot S. Bakšinskio, Gargždų seniūnijoje, kaip ir didžiuosiuose miestuose, egzistuoja gyvūnų problema - netrūksta beglobių ar tiesiog neatsakingai prižiūrimų, pasitaiko ir žmonių sužalojimų bei panašių nelaimių. Būtent dėl to, seniūno manymu, keturkojų registracija būtina.

"Tai suteikia daugiau atsakomybės. Žinodamas, jog jo šuo gali būti identifikuotas, šeimininkas labiau prižiūrės, kad šis neatsidurtų netinkamoje vietoje", - mano jis.

UŽ KĄ? pasak seniūnų, žmonės nesupranta, kodėl turi mokėti už gyvūno registraciją, jei tie pinigai nukeliaus tik į Gargždus ar Priekulę - esą juk niekas iš savo kiemų neveš gyvūnų pasivaikščioti į šių miestų aikšteles. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

---

Trūksta informacijos

Vėžaičių seniūnijos seniūnas Liudas Laukaitis pasakojo, jog 2010-aisiais seniūnijoje pavyko užregistruoti gana nemažai šunų ir kačių, mat gyventojai buvo raginami. 2011-aisiais registracijų skaičius drastiškai sumažėjo.

"Nežinau, ar žmonės piktinasi, ar ne, tačiau neregistruoja, ir tiek. Matyt, tas mokestis susižavėjimo nekelia. Juolab, kad iš pradžių, dėl informacijos trūkumo, buvo manoma, jog šis mokestis bus ne vienkartinis, o nuolatinis. Tai žmones taip pat labai išgąsdino", - teigė L. Laukaitis.

Pasak seniūno, sunku vertinti, kaip situacija pasikeistų, jei rajono Tarybos nariai nuspręstų grįžti prie senosios tvarkos ir Vėžaičių seniūnijos gyventojams gyvūnų registracija nebekainuotų. L. Laukaičio teigimu, susidaro dviprasmiška situacija - žmonės mokesčio mokėti nenori, o tokiu atveju seniūnija neturi iš ko padengti pačios registracijos kaštų.

"Ką padarysi. Vistiek stengiamės. Registruojame gyvūnus savo žurnaluose, kad bent taip sektume jų skaičių", - pasakojo Vėžaičių seniūnas.

Vis dėlto, L. Laukaičio manymu, pati registracija, vienokia ar kitokia, yra reikalinga. Vėžaičių gyventojai taip pat susiduria su beglobių gyvūnų problema - periodiškai, dažniausiai rudenį ir pavasarį, seniūnijoje atsiranda svetimų suvargusių šunų. Spėjama, kad juos išmeta pro šalį važiuojantys didesnių miestų gyventojai.

"Šiais nelaimėliais taip pat reikia rūpintis. O ir apskritai, jei yra taisyklės, tai reikia jų laikytis ir gyvūnus registruoti. Galbūt žmonėms dar trūksta informacijos. Reikėtų užsiimti ir gyventojų švietimu", - reziumavo Vėžaičių seniūnas.

Skaičiai

Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, per pastaruosius dvejus metus rajone buvo užregistruota:
Gargždų seniūnijoje 2010 m. - 71 gyvūnas, 2011 m. - 71;
Vėžaičių seniūnijoje 2010 m. - 132 gyvūnai, 2011 m. - 8;
Kretingalės seniūnijoje 2010 m. - 23 gyvūnai, 2011 m. - nė vieno;
Priekulės seniūnijoje 2010 m. - 6 gyvūnai, 2011 m. - 12;
Sendvario seniūnijoje 2010 ir 2011 m. po 9 gyvūnus;
Veiviržėnų seniūnijoje 2010 m. - 9 gyvūnai, 2011 m. - nė vieno;
Agluonėnų seniūnijoje 2010 m. - nė vieno gyvūno, 2011 m. - 2;
Dauparų seniūnijoje registruota tik 2011 m. - 10 gyvūnų;
Endriejavo seniūnijoje 2011 m. - 2 gyvūnai;
Judrėnų seniūnijoje 2011 m. - 5 gyvūnai;
Dovilų seniūnijoje 2011 m. - 8 gyvūnai.

SUSTOJO. 2011-aisiais Gargžduose ir Priekulėje pakėlus mokestį, o kitose seniūnijose jį įvedus, gyvūnų registracija apmirė. Pavyzdžiui, užpernai Vėžaičių seniūnijoje buvo užregistruoti 132 gyvūnai, o pernai - vos 8, kitose - vos po kelis. Eimanto CHACHLOVO nuotr.