Po tragedijos prabilo kinologai - kaltas šeimininkas

Piktinasi, jog vaikams buvo leista tyčiotis iš šuns

Kinologų draugijos atstovei Aurelijai Staskevičienei, sužinojusiai apie šį nelaimingą atsitikimą, buvo labai gaila žuvusio kūdikio ir visos šeimos. Ji įsitikinusi, kad kūdikio žūtis - didžiulė tragedija.

Paprašius pakomentuoti šio įvykio aplinkybes, ji atkreipė dėmesį ir į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad miesto vaikai pastoviai erzindavo šunį, į jo voljerą įmesdavo petardas. O taip pat jau žinoma, kad šeimininkai netinkamai prižiūrėjo šunį.

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis žurnalistams patikino, jog dėl netinkamos šuns priežiūros šeimininkui jau anksčiau buvo skirta bauda.

Šiuo metu šunimi besirūpinantys „Nuaro" tarnybos darbuotojai teigia, jog šuo atrodo sulysęs, nepakankamai maitintas ir neprižiūrėtas.

Konstatuota ir tai, kad kūdikio tėvas nelaimės metu buvo girtas. Jam nustatytas 2,36 prom. girtumas.

DELFI kalbinti specialistai teigė, kad tokiomis sąlygomis laikytas šuo buvo kankinamas ir tik laiko klausimas, kada ištiks bėda.

A. Staskevičienė sako, kad voljere laikomam šuniui reikalinga ypatinga priežiūra. O petardų mėtymas į aptvarą traumavo gyvūną.

„Be abejo, visiems užuojauta, bet man, kaip šunų mylėtojai, taip pat gaila ir šuns. Jei šuo laikomas voljere, reikia ypatingai rūpintis jo socializacija, nes jis negali nuolat gyventi toje mažoje erdvėje. Net ir pastačius labai didelį voljerą, tai yra ribota erdvė. Jei už to voljero sienų nuolat vyko kažkas, kas šunį dirgino ir erzino, jei jis ne tik emociškai, bet ir fiziškai buvo traumuojamas, tai yra labai didelė šeimininkų kaltė“, – teigia pašnekovė.

A. Staskevičienė stebisi, kad esama dar daug žmonių, kurie savo vaikų neišauklėja, kaip reikia elgtis su gyvūnais. Taip ji sureagavo sužinojusi, kad miesto vaikai dažnai šunį erzino ir gąsdino petardomis. „Su gyvybe reikia elgtis pagarbiai. Matyt, to visiškai nebuvo ir labai didelė šeimininkų kaltė, jog buvo užsimerkta į bręstančią pavojingą situaciją. To net nepavadinčiau nepagarbiu elgesiu su gyvūnu – tai buvo tiesiog pavojingas elgesys“, – aiškina ji.

Kinologų draugijos atstovė piktinasi, jog miesto vaikams buvo leidžiama tyčiotis iš silpnesnio ir mažesnio gyvūno, fiziškai ir emociškai jį traumuoti. Anot jos, kol visa tai vyko, niekas to nesustabdė ir vaikai įgijo labai blogą patirtį.

Siaubingos gyvūno laikymo sąlygos neleido pažinti aplinkos

Nuotraukose iš įvykio vietos galima matyti, jog šuns laikymo sąlygos buvo itin prastos. „Nesvarbu, kokios veislės bebūtų šuo, jis turi būti bent du kartus per dieną išvedamas iš voljero. Jis turi įgyti įvairios patirties: susitikti su kitais gyvūnais, žmonėmis, pradedant vaikais ir baigiant garbaus amžiaus senjorais. Jis turi būti supažindintas su atvažiuojančiais dviračiais, burzgiančiais motoroleriais, sunkvežimiais ir traktoriais – viskas, kas supa mus, turi būti pažįstama ir šuniui. Jei to nėra, šuns psichika, protas ir elgsena yra nelavinami“, – aiškina A. Staskevičienė.

Pašnekovė pabrėžia, jog šunys beveik 100 proc. atvejų puola iš baimės ir nežinojimo, kas vyksta. „Jei šuo supranta, kas vyksta, jam nėra priežasties pulti. Tuomet jis žmogų perspėja savo kūno kalba, galbūt suurgs, pasišiauš jo ketera, pasikeis uodegos pozicija. Šuo siunčia žmogui aibę ženklų ir belieka juos perskaityti, pasitraukti ir neerzinti tokio gyvūno. Šiuo atveju, kiek jis besiuntė ženklų, niekas nei matė, nei girdėjo, arba nesugebėjo jų perskaityti“, – apgailestauja kinologų draugijos atstovė.

O koks tokio šuns likimas? Kiek žinoma, šunį perėmė Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojai. Anot A. Staskevičienės, užsienio šalyse tokiems šunims skiriama pagalba, juos stebi šunų elgsenos specialistas ir sprendžia, kada šunį galima grąžinti į šeimą, jei ji pasiryžusi nebekartoti savo klaidų. Vis dėlto, kinologų draugijos atstovė abejoja, ar šiam šuniui bus pasiūlyta tokia pati pagalba, juolab šis išvežimas jam tapo dar viena trauma.

Tragediją buvo galima numatyti ir anksčiau

Šunų elgsenos specialistė, „Urban dog" dresūros mokyklos atstovė Vilma Jazukevičiūtė pabrėžia, jog ši tragedija – ne pirma ir ne paskutinė. „Dažna situacija, jog vaiko erzinamas šuo išsilaisvina ir puola, tačiau dėl visko kaltas lieka šuo. Pamirštame, jog tai – gyvas daiktas, ir jei mes jį kankiname. Šunys irgi turi kantrybės taurę, kuri gali persipildyti. Yra tokių, kurie lieka kankinami visą gyvenimą, bet leisti vaikams kankinti šunį ar bent jau galvoti, kad tai yra normalu – visiškas absurdas“, – ji piktinosi, kad miesto vaikai kada tik panorėję galėjo erzinti šunį.

V. Jazukevičiūtė teigia, jog Jungtinėse Amerikos Valstijoje daryta nemažai tyrimų su žmonėmis, kurie pasižymėjo dideliu žiaurumu. Jų rezultatai patvirtino, jog serijiniai žudikai ir kiti žiauriai besielgiantys žmonės praeityje turėjo gyvūnų kankinimo patirties. Bet kuriuo atveju, toks elgesys yra sutrikusios asmenybės požymis.

„Iš kitos pusės, jei šuo bus kankinamas, nieko keisto, jog jis turi dantis ir anksčiau ar vėliau juos panaudos gynybai. Šuo nėra robotas ar kitoks objektas – jeigu mes jį taip laikysime, pasekmės akivaizdžios. Mačiau voljero nuotraukas – tragedija! Pradėkime nuo to, jog šunys neturėtų būti laikomi tokiomis sąlygomis. Šiaip ar taip, šuniui nebuvo gyvenimo“, – aiškina pašnekovė.

Baiminasi, jog šuns likimas gali būti tragiškas

Šunų elgsenos specialistė įtaria, jog greičiausiai po šios tragedijos šuo bus užmigdytas. „Dažnai šeimininkai atiduoda šunis į prieglaudas dėl pasirodžiusios šuns agresijos jų vaikams. Žmonės tarsi tikisi, jog gyvūnas leis vaikui daryti su juo viską. Jeigu leidžiame savo vaikams kišti pirštus šunims į ausis ir akis, nupirkime jiems pliušinį žaislą. Gyvūnas nėra pliušinis žaislas“, – pabrėžia V. Jazukevičiūtė.

Pašnekovė primena, jog šunims būtinai reikia sudaryti tinkamas sąlygas gyventi – pririšti prie grandinės, įkišti į voljerą ir naudoti kaip gyvos signalizacijos šuns negalima. „Šis įvykis bet kuriuo atveju yra tragedija. Nors kūdikis nieko nepadarė, šuo jau anksčiau buvo ilgą laiką erzinamas“, – teigia ji.