Plaukuoti einšteinai ir nuogos magnolijos

Kai paklausiau šeimininkės, ar Meino meškėnas iš Lenkijos gaudo peles, ji taip ilgai juokėsi, kad supratau, jog prakilnusis Edemlen Hidėja akyse šio vulgaraus graužiko nėra matęs.

Vėžlinė sfinksė Ru Bella žvelgė į pašaliečius su neslepiama panieka

"Dešimtmečius laikiau namuose šunis ir persų kates, tačiau man įdomiausia veislė - devon reksai; tai kaip šuneliai, kurių nereikia vedžioti. Šuniška ištikimybė, tačiau be agresijos, ir jeigu mesi žaislą - atneš, kartais - ir šlepetę. Jie neįžeidūs, kantrūs, mano vaikai juos "kankina" - kantriausios auklės. Jie nesišeria; žmonės, alergiški katėms, gali auginti būtent devon reksus. Ne visi maniškiai katinai turi smaragdo akis, yra ir mėlynakių. Beje, devonus sunku veisti: jeigu nesutampa patino ir katės kraujo grupės, palikuonys žūva", - pasakojo Konstancijos šeimininkė Tamara.

Viešnia iš Estijos, Arbo Seppel, "bengalės" šeimininkė, sakė: "Sukryžminus laukinę Bengalijos katę su namine, išveistos tokios dėmėtos gražuolės. Agresyvaus charakterio kates bemat diskvalifikuoja; tad maniškė - prieraišumo ir mandagumo įsikūnijimas. Mėgsta karstytis ar lakstyti laiptais aukštyn žemyn, bet labiausiai mėgaujasi vandens procedūromis. Tai masyvios, raumeningos katės, todėl joms nesunku įšokti į vonią, pilną vandens, ir žaisti su guminiais ančiukais."

Apie Kurilų bobteilę Evdokiją jos šeimininkė Kristina pasakojo, kad ši katė mėgsta dubenyje "skandinti" savo žaislus. O gal tai iš protėvių paveldėta aistra žuvims? Ji laipioja ir mėgsta netikėtai iš pasalos iššokti ir išgąsdinti kokį kitą naminį gyvūnėlį. Puikiai sutaria su šunimis; su jais susibičiuliauja dar greičiau nei su kitomis gentainėmis. Ir labai gerai ištveria keliones; apsigimusios piligrimės. Ir dar jų murkimas primena paukščių balsus...

Ru Bella iš Izidos šventovės - toks pilnas vėžlinės sfinksės vardas. "Deivė" atvyko į parodą iš Panevėžio, lydima šeimininkės Andželos Ridikienės. Ji paneigė, kad sfinksės - lepios katės, nors jų kūno temperatūra nuolat - 42 laipsniai Celsijaus, todėl gali naudoti vietoj šildytuvo. Tačiau maudyti jas būtina. Andželos vyras nesidomi katėmis ir apskritai jų nemėgsta, bet dabar juokauja, kad jeigu skirtųsi, pasiimtų šią murkiančią brangenybę. "Visą laiką tyrinėja aplinką, reiškinius, trinasi man į barzdą, niekad nėra įbrėžusi, jeigu liečia - it angelo plunksna. Tokia ir Ru Bellos širdis", - sakė vyras.

Intos Vilbikienės "britės", Alysa ir Keitė, kažkuo primena akylus pūkuotus apuokėlius. "Jos nepiktos, nekaprizingos, nesikarsto užuolaidomis. Niekad sau neleis keršyti ar iškrėsti šunybę. Tai kaip labradorai šunų pasaulyje", - sakė ponia. Britišką katės santūrumą, tvarkingumą ir ypatingą humoro jausmą pagyrė ir viešnia iš Estijos. Sakė, kad jos katė - žaisminga jos vaikų bendraamžė, iškentusi visas jų išdaigas. Ir dar mėgsta medžioti, nors savi žiurkėnai jai - tabu.

Vilnietis Dastino ir Paulos šeimininkas Linas apsakė, ką tokio netipiško katėms turi "abisinės": pasirenka vienintelį žmogų kaip artimą savo, ir tik jam paklūsta. Seka iš paskos kaip priklijuota. Nuginsi šalin - mirtinai įsižeis. "Šis katės tipas laikomas artimiausias tai pirminei katei, kuri Rytų šalyse buvo laikoma šventa. Tik XVIII a. pabaigoje iš Abisinijos jūreiviai atgabeno jas į Europą. Jos supranta žmogaus kalbą, intonacijas, gestus ir... savaip atsako."