Pavojingi miško kenkėjai

Sudėję kiaušinėlius grambuoliai po Joninių pranyks, o iš kiaušinėlių išsivystys dirvoje tūnančios nepaprastai ėdrios lervos. „Kiaušinėlių viena patelė padeda iki 30-40. Kur vyrauja sunkios dirvos, grambuolių būna mažiau, o Pietų Lietuvoje, pajūryje, kur dirvožemis lengvesnis, jų gausa didelė. Grūdinėms kultūroms grambuoliai nelabai pakenkia, bet daržininkai patiria nemenkų nuostolių. Jeigu grambuolių būna daug, jie apgraužia medžių lapus, gali juos net susilpninti. Labiausiai grambuoliai mėgsta kaulavaisius“, - sakė entomologas, Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Vytautas Tamutis.

Grambuolių vystymosi ciklas (kiaušinėlis-lerva-lėliukė-vabalas) trunka 4-5 metus. Iš kiaušinių išsivysčiusios lervos rugpjūtį, rugsėjį įsirausia giliai į žemę. Trečiąją vasarą lervos virsta lėliukėmis, vėliau vabalais, kurie peržiemoję gegužę pakyla skraidyti. Pasak mokslininko, vabalai žalos padaro mažiau nei besivystančios jų lervos. „Lervos įsikasa dirvoje, ir jokia chemija nepadeda. Mažos ėda įvairius puvinius, o paaugusios graužia augalų šaknis. Vabalus galima nukrėsti nuo medžių rytais, surinkti, naikinti insekticidais, o lervos kol kas - problema. Jų gausumą galima sumažinti žemę kasant, ariant. Arimo metu išverstas lervas lesa stambieji laukiniai paukščiai - varnos, kirai, strazdai, varnėnai, kėkštai, noriai jas doroja ir naminiai paukščiai. Jos žūsta nuo saulės, sausros“, - teigė V.Tamutis.

Anot mokslininko, vieni didžiausių grambuolių priešų - kurmiai. O ir pačių kurmių dažniausiai atsiranda ten, kur grambuolių būna daugiausiai. Kurmiai kartais savo veikla pridaro bėdos, todėl daržininkų yra ujami. Grambuolių lervas mėgsta ir žmonių nemėgstami šernai. Ten, kur lervų gausu, šernai išverčia didžiulius plotus. Knisa ten, kur dirvos lengvesnės, o jose ir grambuolių lervos dažniausiai veisiasi. Pasodinus naują mišką, lervos gali nugraužti šaknis ir pražudyti medelius. „Grambuolius naikinti chemikalais Lietuvoje nedraudžiama, tačiau kol kas nėra registruotų chemikalų, kuriais būtų naikinamos žemėje užsiveisusios lervos. O kaimyninėje Lenkijoje tokie chemikalai jau plačiai naudojami“, - priminė V.Tamutis.

Grambuoliai yra paplitę visoje Eurazijoje. Lietuvoje jie gyvena nuo amžių, bet nevienodai visur yra paplitę. Pasak V.Tamučio, grambuolių gausumą reguliuoja pats žmogus. Grambuoliai taip nesiveistų, jei žmogus savo rankos nekištų. Reguliuotų natūralūs priešai. Kai žmogus naudoja chemiją, tie priešai pasitraukia, o grambuoliai klesti.

Norint patirti kuo mažiau nuostolių, prieš sodinant jautrius augalus iš rudens reikėtų patikrinti, ar jiems nepakenks rajos grambuolių lervos. „Reikia iškasti 20-25 cm gylio duobes ir suskaičiuoti rastas lervas. Jei viename kv.m randamos 3 lervos, nereikėtų sodinti bulvių, agurkų, braškių, agurkų ir daugelio kitų daržovių. Tikėtina, kad grambuolių lervos gerokai sumažins derlių arba net pražudys dalį augalų. Jos ryja viską nesirinkdamos. Kita vertus, šių kenkėjų išvis ignoruoti negalima. Grambuoliai dalyvauja gamtos rate - yra maistas daugeliui kitų gyvūnų. Norint lervų apmažinti, dirvą reikia perkasti, o lervas surinkti.

Grambuolių populiacija kasmet svyruoja. Kadangi grambuoliai vystosi kelerius metus, vienais metais jų gali būti daug, o kitais metais išvis mažai. „Grambuolių fiziologija gana sudėtinga ir nėra iki galo išaiškinta, kodėl taip yra. Galbūt stokodami maisto ar dėl sausų metų kai kurie grambuoliai neužauga“, - sakė entomologas V.Tamutis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“