Paukščių palydėtuvės

Pasak G.Petkaus, šiemet paukščius įvairiuose mūsų šalies kampeliuose išlydėti susirinko per 500 gamtos mylėtojų. Gausūs būriai sparnuočių prieš kelionę būriuojasi prie žuvininkystės tvenkinių, laukuose ir pievose, prie Kuršių nerijos, kur driekiasi vienas didžiausių pasaulyje paukščių migravimo takų. Per dieną tuo taku gali praskristi net milijonas paukščių. Vieni jų pasirenka Baltijos pakrantę, kiti skrenda palei Ventės ragą.

Lietuvoje šiais metais stebėti net 150 722 sparnuočiai, priklausantys 128 paukščių rūšims (praėjusiais metais - 138). Vienas iš palydų reikalavimų - nė minutės nesuvėluoti išsiųsti duomenų. Kitaip - kad ir kokie įspūdingi jie būtų, į statistiką nebeįrašomi. Savaitgalį, pasibaigus stebėjimo laikui, į akiratį pakliuvo vieversių, gandrų, bet dokumentuose jų nebus. „Tai tikriausiai mūsiškiai, gal sužaloti, neištveriantys kelionių, liksią žiemoti prie žmonių, sąvartynuose“, - įsitikinęs šiųmetinių paukščių palydų koordinatorius.

„Susumavus susiųstus duomenis, šiemet per Lietuvą gausiausiai skrido kikiliai. Jų suskaičiuota apie 40 tūkst., nuo jų gausumu neatsilieka paprastosios pempės - per 23 tūkst., pilkieji varnėnai - apie 22 tūkst., didieji kormoranai - apie 12 tūkst., mėlynosios zylės - 11 tūkst., laukiai - 6 tūkst., keršuliai (miško balandžiai) - 5 tūkst., didžiosios zylės - 5 tūkst., pilkosios gervės - per 4 tūkst., alksninukai - 2 tūkst. Mažiausiai buvo pastebėta pievinių lingių - 4, rudagurklių kalviukų - 2. Po vieną - mažąjį erelį rėksnį, sakalą keleivį, jūrinį kirliką, paprastąją medšarkę ir balinę pelėdą. Visoje Europoje praėjusį savaitgalį gausiausiai plūdo kikiliai ir paprastieji varnėnai. Daugiausia paukščių suskaičiavo suomiai - 1 mln. 285 tūkst., švedai - 980 tūkst., vengrai - 480 tūkst. Nuo lietuvių net tris kartus atsiliko latviai.

Anot ornitologo G.Petkaus, per palydas suskaičiuota tik mažytė dalis paukščių, skrendančių ieškoti šilumos. „Iš Ventės rago ornitologų teko girdėti, kad praėjusį savaitgalį paukščiams skristi pasitaikė netinkamas vėjas, todėl jų skrido mažiau nei įprastai. Paukščiai vengia skristi lietingą, vėjuotą dieną, bet ir saulėta diena jiems nelemia sėkmingos kelionės. Paukščiams labiau tinka priešpriešinis vėjas nei šoninis“, - aiškino ornitologas. Pasak G.Petkaus, didžioji dalis savaitgalį praskridusių paukščių kelionės kryptimi pasirinko Pietų Europos šalis, kai kurie - Afriką. Tolimąją Afriką renkasi vabzdžialesiai paukščiai. Dauguma mūsų paukščių keliais migravusių sparnuočių ne vietiniai, o skandinavų ir šiaurinių kraštų gyventojai. Didžioji dalis pas mus gyvenančiųjų jau išskrido. Pirmiausia išskrido tie, kurie pavasarį grįš anksčiausiai - vieversiai, kovai. Gal ne visi sugrįš, nes kelionėje jų laukia nemažai priešų. Smulkiuosius medžioja paskui skrendantys plėšrieji paukščiai, Maltoje, Kipro salose tyko juodoji rinka. Paukšteliai ten atsiduria gurmanų restoranuose.

„Ne tokia gausi paukščių migracija vyksta visus metus. Lapkritį sparnus pakels susivėlinę vietiniai. Jų kelionės tikslas mažesnis. Gruodį vietiniai paukščiai iš vienos į kitą vietą skraidys ieškodami maisto. Peržiemoti iš šiauresnių kraštų atskris juodakakliai narai, ledinės antys, kiti. Gulbės taip pat migruoja, skrenda kur šilčiau, bet netoli - į Olandiją, Belgiją, Lenkiją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“