Naujas įstatymas reglamentuos gyvūnų gerovę ir apsaugą

Artimiausiu metu Seimui planuojama pateikti naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.

"Mes manome, kad naminių gyvūnų, kurių ES yra milijonai, buvimas šalia žmonių, kuomet jų gerovė yra nereglamentuota, kelia papildomų rūpesčių tiek žmonėms, tiek patiems gyvūnams, sudaro papildomos rizikos", - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentaras Petras Auštrevičius, vienas iš tarptautinės konferencijos "Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika" iniciatorių.

Šiuo metu naujoji Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcija svarstoma Vyriausybėje.

Įstatymo projekte iš esmės pirmą kartą bus numatyta labai aiški valstybės institucijų kompetencija šioje srityje, planuojama, kad Žemės ūkio ministerija formuos gyvūnų gerovės politiką, bus stiprinama ir savivaldybių kompetencija šioje srityje.

Įstatymo projekte labai konkrečiai bus apibrėžta, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, yra numatyti nauji įsipareigojimai gyvūnų laikytojams, bus įtraukti nauji straipsniai apie cirko gyvūnus, apie gyvūnų naudojimą pramogoms, parodoms.

Naujuoju įstatymu, kuris, tikimasi, bus priimtas rudenį, bus siekiama įvesti vieningą augintinių žymėjimo sistemą visoje Lietuvoje. Taip pat teikiami pasiūlymai griežtinti atsakomybę už naminių gyvūnų žalojimą.

Parlamentaras P. Auštrevičius siūlo pakoreguoti Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus. Visuomeninio judėjimo "Žmonės už gyvūnus" pirmininkas siūlo didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios siektų jau ne iki 300 litų, o 500-1000 litų.

Taip pat P. Auštrevičius siūlo koreguoti baudžiamąją atsakomybę už gyvūnų suluošinimą ar nužudymą. Planuojama, kad atsakomybė jau bus taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

"Žinoma, pirmiausia sieksime skleisti geras, pozityvias žinias - tam, kad žmonės su gyvūnais elgtųsi taip pat, kaip ir su savo šeimos nariais. Vienas mūsų tikslų - pasiekti, kad kas kartą negirdėtume apie vis naujus augintinių kankinimo atvejus", - teigė P. Auštrevičius.

Tarptautinis gyvūnų gerovės konsultantas Adolfas Sansolinis (Adolfo Sansolini) Seime vykusioje konferencijoje tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) iki šiol neturi bendros gyvūnų žymėjimo ir identifikavimo sistemos. Tuo tikslu šiuo metu rengiama 2011-2015 m. ES gyvūnų gerovės strategija.

"Į naminių gyvūnų apsaugą ir priežiūrą ES didesnį dėmesį atkreipė tiktai prieš dvejus metus. Naują strategiją rengiame tam, kad galėtume sekti ir kontroliuoti augintinių populiaciją, užtikrinti jų apsaugą", - teigė A. Sansolinis.

Lietuvos iniciatyva vykusioje pirmojoje Baltijos šalyse konferencijoje "Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika" dalyvavo per 200 specialistų iš 25 ES valstybių, Baltarusijos ir Rusijos.

Konferencijoje buvo parengta speciali Vilniaus deklaracija gyvūnų gerovės klausimais. Konferencijos iniciatoriai paragino ES parengti ir numatyti finansinių išteklių gyvūnų gerovės programai remti.