Murkianti laboratorija mūsų namuose

Lopšinė katei

Amerikiečių mokslininkai tyrė kačių muzikinius pomėgius, spėdami, kad žmonių mėgstama muzika, kurios kartais ateina pasiklausyti ir katės, nevisiškai atitinka jų poreikius. Mokslininkai sukūrė muziką, kurios dažnis ir ritmai atitinka pačių gyvūnų skleidžiamus garsus. Biologai sukūrė dvi kompozicijas katėms. Melodijos „Kozmo oras“ ritmas (1380 smūgių per minutę) yra toks pats kaip katės murkimas. „Rasti baladės“ (250 smūgių per minutę) tiksliai sutampa su ritmu, kuriuo kačiukai žinda motinos pieną. Kitos „kačių muzikos“ akustinės charakteristikos taip pat atitiko būtent kačių garsų ypatumus, nebūdingus žmogaus kalbai. Kad kompozicijos patiktų ne tik gyvūnams, bet ir jų šeimininkams, mokslininkai išsaugojo elementus, malonius žmogaus ausiai, ir visiškai atsisakė garsų, primenančių agresyvų katės kniaukimą. Mokslininkų nuomone, dėl to melodijos tapo dar malonesnės namų augintiniams. Kai mokslininkai katėms leido paprastas ir specialiai sukurtas melodijas, gyvūnai pastebimai labiau domėjosi „savo“ muzika: greičiau eidavo prie garsiakalbių ir elgėsi aktyviau. Taigi galima laukti muzikos industrijos katėms atsiradimo ir suklestėjimo; sprendžiant iš kačių muzikos „YouTube“ klausytojų skaičiaus, tokios produkcijos paklausa bus didžiulė.

Kita mokslininkų komanda iš Londono universiteto koledžo nustatė, kokie garsai katėms yra nemalonūs, ir dar taip, kad gali sukelti epilepsijos priepuolį. Pasirodė, kad augintiniams yra pavojingas raktų žvangėjimas, taurių dzingsėjimas, byrančių monetų garsas ir daugelis kitų.

Glostymo instrukcija

Visi kačių šeimininkai yra įsitikinę, kad žino, kaip katei suteikti malonumą - ją paglostyti. Bet gyvūnams anaiptol ne visada patinka, kai juos glosto; kartais mėginimas paglamonėti keturkojį draugą baigiasi rankų apdraskymu. Dabar Linkolno universiteto (Anglija) specialistai išsiaiškino, kaip tinkamai glostyti kates. Tyrimo autoriai rekomenduoja glostyti gyvūnėlio galvą, kaklą ir priekinę nugaros dalį. Nesvarbu, kokia seka bus liečiamos įvairios katės kūno dalys, svarbiausia neliesti zonos prie uodegos. Įdomiausia, kad toks laisvumas neleidžiamas būtent šeimininkams; kai prie nugaros užpakalinės dalies prisiliečia pašalinis, katės rodo kur kas mažiau nepasitenkinimo požymių. Mokslininkai spėja, kad tai galima paaiškinti katės lūkesčių ir šeimininko veiksmų neatitikimu: gyvūnas iš šeimininko tikisi dėmesio ir glamonių, o ne mechaniškų, juolab nemalonių prisilietimų. Iš nepažįstamųjų katės nesitiki nieko ir todėl nepatiria tokio nusivylimo dėl „neteisingų“ veiksmų.

Apskritai naujausi duomenys rodo, kad bendravimas su žmogumi - pagrindinė naminių kačių patiriamo streso priežastis. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, dar keletas kačių, konkuruojančių dėl ėdesio ir šeimininkų dėmesio, daro kur kas mažesnę įtaką. Net keturių šalių mokslininkų grupė nustatė, kad daugiausia streso hormonų išsiskiria toms katėms, kurios didvyriškai kenčia netinkamas šeimininkų glamones. Gyvūnai, kuriems šeimininkų prisilietimas patinka, arba, priešingai, nuo nemalonių glamonių pabėgantys gyvūnai patiria gerokai mažesnį stresą.

Mokslininkai - kačių mylėtojai žino apie šią problemą ir neseniai sugalvojo būdą ją išspręsti: pasirodo, augintinio patiriamo streso stiprumą galima nustatyti pagal dešinės ausies temperatūrą! Kairės ausies temperatūra tokios informacijos neteikia. Už kačių emocijas daugiausia atsakingas dešinysis galvos smegenų pusrutulis, kaip ir žmonių. Kaip būtent įtemptas dešiniojo pusrutulio darbas yra susijęs su temperatūra dešinėje ausyje, mokslininkai gerai neišsiaiškino, taigi kol kas reikia jais tiesiog patikėti ir šią informaciją naudoti praktiniais tikslais.

Kaip tu nori, šeimininke

Vos namuose atsiranda kačiukas, visas šeimininkų gyvenimas nedelsiant pritaikomas prie jo poreikių. Savo ruožtu katės nemažai prie to prisideda. Amerikietis psichologas Nikolas Nikastras (Nicholas Nicastro) nustatė, kad per gyvenimo šalia žmogaus tūkstantmečius naminių kačių balsas pakito taip, kad būtų kuo malonesnis žmogaus ausiai. Akustinės laukinių ir naminių kačių miauksėjimo charakteristikos tikrai skiriasi, ir naminių kačių balsai atrodo malonesni net tiems žmonėms, kurie niekada kačių nelaikė. O štai patyrę kačių mylėtojai ne tik mėgsta savo augintinių balsus, bet net supranta mylimų gyvūnėlių leidžiamus garsus. Klausydamiesi kačių skleidžiamų garsų šeimininkai puikiai skirdavo, gerai ar blogai jos jaučiasi, skyrė draugišką nusiteikimą ir prašymą.

Gali būti, kad toks glaudus ryšys su katėmis - kai kas daugiau negu tiesiog emocija. Pagal vieną iš hipotezių katės gana dideliu mastu nulėmė mūsų kultūrų ypatumus. Mat šie gyvūnai yra parazitų toksoplazmų nešiotojai. Šiais parazitais užsikrečia daug kas, bet stiprų imunitetą turintiems žmonėms jie nėra labai pavojingi, 80-90 proc. atvejų toksoplazmozei yra būdinga besimptomė eiga, bet šis parazitas, regis, smarkiai veikia elgseną. Pavyzdžiui, graužikus toksoplazma naudoja kaip transporto priemonę patekti į kačių organizmą. Parazitais užkrėstos pelės ir žiurkės, užuot bijojusios savo natūralių priešų, pradeda elgtis įžūliai ir tiesiogine to žodžio prasme maišosi joms po kojomis, maksimaliai didindamos šansus būti suėstos. Kadangi toksoplazmų, kaip teigiama, turi iki 50 proc. gyventojų, specialistams kilo klausimas: o ar toksoplazmos nekeičia mūsų elgesio? Plataus masto tyrimus atlikę Čekijos mokslininkai lygino psichologines charakteristikas žmonių, užsikrėtusių toksoplazmomis ir jų neturinčių, ir aptiko didelių skirtumų. Pasirodė, kad toksoplazmos skirtingai veikia vyrus ir moteris. Vyrai pradeda elgtis rizikingiau, moterys, priešingai, tampa švelnesnės ir labiau užjaučia aplinkinius. Tai yra parazitai ne tik keičia elgseną, bet dar ir sustiprina lyčių skirtumus. Visuomenėse su tradicinėmis vertybėmis, kuriose vyrų ir moterų psichologinės charakteristikos aiškiai skiriasi, užkrėstumas toksoplazmomis yra didesnis. Žinoma, psichologinius kultūros ypatumus lemia daugybė veiksnių, bet, regis, meilė katėms pagal svarbą nėra paskutinėje vietoje. Kontaktai su katėmis didina tikimybę užsikrėsti toksoplazmomis, o tai gali paveikti psichologinius žmonių ypatumus ir lemti kultūrinę specifiką.

Katinėliai - sveikatai

Ir vis dėlto naudos iš kačių yra daugiau negu žalos. Net jei tai virtualios katės. Daugiau kaip 6 tūkst. interneto vartotojų tyrimas rodo, kad kačių nuotraukų ir filmų žiūrėjimas reguliuoja emocinę būseną ir stiprina motyvaciją veikti ką nors naudingo. Specialistai nustatė kai kuriuos charakterio bruožus, kurie didina šansus „užkibti“ ant kačių. Dažniau už kitus mielų gyvūnėlių nuotraukas žiūrinėja nuolaidaus būdo, drovūs ir mokantys užjausti žmonės. O štai žmogaus temperamentas, tai, ar jis intravertas, ar ekstravertas, jo sąmoningumas, atvirumas naujai patirčiai ir bendra gerovė pomėgiui žiūrinėti kačių nuotraukas įtakos neturi. Priežastys, skatinančios žmones skirti laiką virtualiems gyvūnams, yra tikra įpročio atidėlioti darbus, bandymų kuo nors maloniu užslopinti kaltės jausmą dėl dykinėjimo ir tiesiog malonumo mišrainė. Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis interneto katinukų populiarumą, - bendravimas su kitais mėgėjais valandų valandas žiūrinėti gyvūnų atvaizdus. Gyvūnų nuotraukos gerina internautų nuotaiką, ir jie naudojasi emociniu pakilimu, kad lengviau susidorotų su savo užduotimis. Vadinasi, katės - ne tik dingstis atsitraukti nuo svarbių reikalų, bet dar ir būdas reguliuoti nuotaiką. Taigi žiūrinėkite į sveikatą!

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“