Lenkijoje planuojama išžudyti visus šernus

Aplinkos ministerija nesėkmingai mėgino užsiimti afrikinio kiaulių maro žabojimu. Buvęs Lenkijos žemės ūkio ministras Krzysztofas Jurgielas siūlė išilgai Lenkijos rytinės sienos pastatyti tvorą, idant iš Baltarusijos atklystantys šernai nepatektų į valstybę.

Skaudžiai išgyventi skerdynes gali pati gamta. Bet koks balanso pažeidimas turės pasekmių.

Ministro idėjai pritarta nebuvo, o dabar šernų laukia kur kas liūdnesnis likimas.

„Gazeta Wyborcza“ duomenimis iki vasario pabaigos Lenkijos medžiotojams leista iššaudyti ne daugiau, nei 210 tūkst. šernų. Medžiotojų asociacijos atstovė Paulina Marzęcka leidiniui tvirtino tiksliai nežinanti, kiek šernų šiuo metu gyvena Lenkijoje, tačiau praėjusių metų sausį, taigi prieš visas 2018 metų medžiokles, Lenkijoje buvo 229 tūkstančiai šių gyvūnų. Leidimas medžioti tiek gyvūnų gali reikšti, kad Lenkijoje bus sunaikinta laukinių šernų populiacija.

Ūkininkai nepadeda spręsti problemos

Nors ūkininkai reikalauja išžudyti visus šernus dėl jų platinamos ligos, mokslininkai teigia, kad tai nebūtų geriausias problemos sprendimas. Ligos nešiotojomis gali būti ir erkės. Anot Lenkijos mokslų akademijos narių Henryko Okarmos ir Katarzynos Bojarskos, „Lenkijoje svarbiausi veiksniai, lemiantys afrikinio kiaulių maro plitimą, yra ne šernai, o žmonės“. Pats šernas į žmonių gyvenvietę nesiverš, tuo tarpu laisvai laikomos naminės kiaulės gali užklysti ir į mišką.

Anot Lenkijos Valstybinio veterinarijos instituto, geriausias ir pigiausias (nors neišmėgintas) metodas, leidžiantis užtikrinti gyvūnų sveikatą, yra bandos apsauga nuo patogeninių mikroorganizmų.

Tačiau grėsmę kelia patys ūkininkai. Ūkininkai kiaulių pašarą laiko laisvai kieme, tad jį pasiekti nesunku ir miškuose gyvenantiems šernams. Ūkininkai visoms kiaulėms dažniausiai naudoja tuos pačius įrankius, tad veiksmingai skleidžia virusą.

Kokį poveikį šernų skerdynės gali padaryti aplinkai?

Skaudžiai išgyventi skerdynes gali pati gamta. Bet koks balanso pažeidimas turės pasekmių. Laukiniai šernai yra miško valytojai, tad miškuose nebegyvenant šernams padaugės skerdenų, o tai gali prisidėti prie kitų mėsos mėgėjų – usūrinių šunų ar lapių – skaičiaus išaugimo. Jau rudenį daugelyje Lenkijos vietovių šernų buvo itin mažai. Ne visos pasekmės gali būti prognozuojamos – tikėtina, kad pagausės gyvūnų, kurių nereikia, o šernai taps eksponatais zoologijos soduose.