Kodėl gyvūnai puola žmogų ir kaip to išvengti?

Statistika iškalbinga: specialistų teigimu, daugiau nei trečdaliu atvejų žmonės nukenčia dėl netinkamo elgesio su gyvūnais (pvz., gyvūną nepatogiai nešant, tempiant, erzinant, gąsdinant, užminant, netinkamai žaidžiant, vežant, prausiant ir pan.). Gana didelė nukentėjusiųjų dalis gyvūnų išpuolių sulaukia todėl, kad nesilaiko atsargumo (pvz., įėjo į pririšto gyvūno teritoriją, lietė, kėlė, glostė, bandė pagauti, maitinti svetimą gyvūną ir pan.). Dešimtadalis nukentėjusiųjų buvo augintinių sužaloti dėl laikymo ar vedžiojimo taisyklių pažeidimo (pvz., nesilaikė augintinių laikymo taisyklių privačiame kieme, vedžiojo augintinius be pavadėlio ar antsnukio ir pan.).

Be abejo, neretai nukenčia ir niekuo dėtas, tiesiog ne laiku pro šalį ėjęs ar važiavęs žmogus.

Beje, net apie ketvirtadalis visų gyvūnų sužalotų asmenų negali pasakyti gyvūno išpuolio priežasčių (arba slepia, arba nežino).

Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų nuo gyvūnų skaičių visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

– Su gyvūnais elgtis atsakingai: neerzinti, negąsdinti, nežaloti, neiti artyn pamačius agresyvų gyvūną, nebėgti, nedaryti staigių judesių, neliesti bei nemaitinti valkataujančių ar nežinomų gyvūnų;

– Nepalikti naminių augintinių be priežiūros, šunis ir kitus augintinius vedžioti tik su pavadėliu (pavojingus ir kovinius šunis – su antsnukiu);

– Vengti laukinių, į gyvenvietes atklydusių gyvūnų, ypač jei gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo žmonių;

Nebėkite nuo šuns!

Yra žmonių, kuriems kiekvienas sutiktas šuo yra tikras draugas, bet nemažai ir tokių, kurie šunų nemėgsta ar jų tiesiog bijo. Dažnam kūnas nueina pagaugais vien pamačius atskuodžiantį skalijantį šunį be antsnukio, kad ir kur būtum – miesto gatvėje, kaimo laukuose ar smėlėtam pajūry. Kaip elgtis, kad neišprovokuotum šuns pulti?

Kinologų teigimu, kai šuo ant jūsų loja ar puola, jis bando nustatyti, kas jūs – priešas, draugas ar grobis. Jei sutiktas šuo elgiasi agresyviai, reikia elgtis ramiai ir draugiškai, neparodyti, kad jo bijote. Šuo, jausdamas jūsų baimę – širdies dūžius ir padažnėjusį kvėpavimą – priims jus jau kaip „žemesnės kastos“ narį ar įsibrovėlį. Todėl tiesiog stovėkite atsisukę veidu į šunį ir atsipalaiduokite.

Ramiu judesiu pliaukštelėkite sau per šlaunį ir aukštu bei džiugiu balsu kreipkitės į šunį, pavyzdžiui, galite pasakyti: „Geras šuo.“ Net jei ir labai baisu, jokiu būdu nebėkite. Bėgantis objektas šuniui reiškia grobį. Atminkite, šunys vadovaujasi kūno kalba.

Atminkite, kad įkąsti gali bet koks šuo, kuris jaučiasi užimantis viršesnę poziciją bandoje. Tad jei žmogus bandys nuskriausti, atimti maistą ar žaislus, net ir draugiškiausio šuns elgesys gali būti neprognozuojamas.

Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė gyvūnas?

• Būtina išsiaiškinti gyvūno savininką (jo adresą, pavardę, telefoną), kad sužinotumėte, ar šuo skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.

• Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu.

• Neskubėkite stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, priims sprendimą dėl profilaktinio vakcinacijos kurso skyrimo ir žaizdos gydymo.