Klaipėdos centre - pelėsakaliai (video gyvai)

Pirmą kartą Lietuvoje pasinaudojant tiesiogine vaizdo transliacija galima stebėti pelėsakalių (lot. Falco tinnunculus) gyvenimą. Klaipėdoje iškelto inkilo filmavimas netrikdant paukščių leidžia sekti visą paukščių perėjimo procesą nuo kiaušinių sudėjimo iki jauniklių apsiplunksnavimo ir lizdo palikimo. Šiuo metu inkile sparčiai auga penki prieš keliolika dienų išsiritę jaunikliai, kuriems patinas į lizdą atneša po keliolika laukuose sumedžiotų graužikų ir driežų, informuoja Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

Pelėsakaliai paprastai įsikuria nedideliuose miškeliuose ar pavieniuose medžiuose, bet Europos miestuose vis dažniau stebimi parkuose ar tankiai žmonių apgyvendintuose rajonuose. Šie į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai nėra dažni Lietuvoje, tačiau jau nuo 1985 metų registruojami perintys Klaipėdos mieste. Pastebėta, kad čia jie laikosi net kolonijomis ir peri daugiaaukščiuose namuose.

Jau senokai netoli Klaipėdos centro perėjo pelėsakaliai, įsikūrę vieno dvylikaaukščio namo viršutinių aukštų plyšiuose. Šį pavasarį įsibėgėjus daugiabučio atnaujinimui paukščiai neteko perėjimo vietų. Buvo nuspręsta nelaukti perėjimo pradžios ir greičiausiai nesėkmingos jo pabaigos, todėl ant netoliese esančio aukštesnio pastato buvo iškelti du pelėsakaliams perėti tinkami inkilai.

Prie iškeltų inkilų atskrisdavo kelios pelėsakalių poros, tačiau perėjimui įsikūrė tik viena jų, neužleisdama inkilų ir potencialiomis perėjimo vietomis susidomėjusiems uoliniams karveliams bei keršuliams. Pelėsakalis patinas vis atsinešdavo pagautų graužikų, driežų ir smulkių paukščių, kuriuos pats dorojo ant pastato stogo arba kaip vestuvinę dovaną įteikdavo patelei.

Inkile įrengta filmavimo kamera leidžia iš arčiau pasižiūrėti, kaip gyvena pelėsakalių pora. Jau pirmomis stebėjimo savaitėmis buvo pastebėta, kaip abu poros nariai krūtinėmis, stipriai stumdamiesi kojomis, inkile stumdė medžio drožles ir ruošė vietą perėjimui.

Kiaušinius patelė sudėjo gegužės mėnesio pabaigoje, o maždaug po mėnesį trukusio perėjimo išsirito visi penki jaunikliai. Kasdien po keliolika kartų galima stebėti, kaip patino atneštu grobiu patelė maitina jauniklius.