Keturkojų rykštė - šeimininkų emigracija

Anot specialistų, laimės svetur išvykstantys ieškoti keturkojų šeimininkai sunkiai randa, kas galėtų globoti jų augintinius, o dažnai ir neieško - gyvūnai paliekami tiesiog gatvėje, laiptinėje, miške, pakelėje ar net statybų aikštelėje.

Įvairios istorijos

Gyvūnų globos namų "5 pėdutės" direktorę Nataliją Zuchbają jau sunku nustebinti likimo valiai paliekamų gyvūnų istorijomis. Per globos namų veiklos metus teko prisižiūrėti pačių įvairiausių ir netikėčiausių situacijų. Į gatvę išmetami ne tik beveisliai keturkojai, bet ir brangūs veisliniai šunys ar katės. Kartais tokie augintiniai gatvėje atsiduria su visais savo dokumentais, pakabintais po kaklu.

ATIDUODA. Daugelis šeimininkų be jokių skrupulų savo augintinį atiduoda į svetimų žmonių ar prieglaudos darbuotojų rankas, iki galo net neišsiaiškinę, kas laukia jų keturkojų draugų.

"Ne visi šeimininkai savo augintinių atsikrato pačiu žiauriausiu būdu. Kiti bando ieškoti naujų globėjų, tačiau nepavykus, keturkojai galiausiai vis tiek atsiduria pas mus. Žmonės juos atveža, tikina, kad nėra kur dingti - gyventi Lietuvoje nebeišgali, tad į užsienį vykti būtina tuojau pat", - pasakojo "5 pėdučių" vadovė.

Neseniai vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai buvo šokiruoti tragiškos šuns istorijos. Šeimininkams išsikrausčius jauna kalytė buvo palikta likimo valiai. Susikrovę daiktus jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo, o kalytė liko lauke. Blaškėsi, ieškojo savo globėjų, o vakare grįžo į laiptinę ir laukė prie buvusių namų durų. Šuo beveik mėnesį gyveno laiptinėje, kasdien išbėgdamas į lauką ir desperatiškai ieškodamas savo šeimininkų. Jį pamaitindavo namo gyventojai, tačiau įsileisti į namus nemažo šuns niekas nenorėjo. Galiausiai kalytė atsidūrė gyvūnų prieglaudoje.

Tokių ir panašių istorijų - begalės. Pamesti gyvūnai prieglobstį randa įvairiausiose vietose - laiptinėse, liftuose, po laiptais, įvairiose pašiūrėse, statybų aikštelėse. Beje, tokiose aikštelėse, ypač įsikūrusiose šalikelėse, beglobių gyvūnų sparčiai daugėja. Šeimininkai juos pakelėse išmeta tiesiai iš mašinų. Juos tenka priglausti darbininkams.

"Štai ir dabar ten, kur mes gyvename, glaudžiasi katinas. Prieš kelias dienas jį tiesiai iš važiuojančios mašinos išmetė šeimininkai. Jis įsliūkino į mūsų kambarius, ir niekur nedingsi - leidžiame jam būti šiltoje patalpoje, nes lauke neišgyventų. Pamaitiname, pagirdome. Katinui morčius - todėl šeimininkai jo greičiausiai ir atsikratė", - žmonių beširdiškumu stebėjosi specializuotus statybos darbus visoje Lietuvoje atliekančios įmonės darbuotojas Darius.

Galima vežtis kartu

N. Zuchbaja primygtinai pataria žmonėms, kurie ketina išvykti į užsienį, apie savo keturkojo likimą galvoti iš anksto.

"Reikia kuo skubiau pradėti ieškoti savo šuneliui ar katytei naujų globėjų. Juk tai nėra taip lengva. Kitu atveju gyvūnas atsidurs gatvėje ar prieglaudoje. O prieglauda juk skirta ne tam, kad priimtų visus gyvūnus, kurių likimo nesugebėjo sutvarkyti neatsakingi šeimininkai. Yra daugybė gyvūnų, kuriems tikrai reikia pagalbos", - teigė pokalbininkė.

Be to, ji priminė, jog į užsienio šalis emigruojantys šeimininkai dažnai nesusimąsto, jog šunį galima vežtis kartu - reikia tik atlikti kelias būtinas procedūras.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vežant gyvūnėlius iš Lietuvos į Europos Sąjungos (ES) šalis (išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją ir Maltą) reikalaujama, kad gyvūnėlis būtų daugiau nei 3 mėnesių amžiaus, būtų identifikuotas integriniu grandynu arba gerai įskaitoma tatuiruote (identifikavimas tatuiruote pagal naujus reikalavimus galioja tik tada, jei buvo atliktas iki 2011 m. liepos 3 d.), būtų vakcinuotas nuo pasiutligės inaktyvuota vakcina pagal gamintojo rekomendacijas bent 21 dieną prieš kelionę, turėtų veterinarijos gydytojo užpildytą ES gyvūno pasą.

Vykstant su gyvūnais į Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją ar Maltą gyvūnas būtinai turi būti identifikuotas poodine mikroschema, turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės ir po vakcinacijos iki kelionės pradžios turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena, bet ne daugiau kaip metai, turėti ES gyvūno pasą. Gyvūnui ne mažiau nei prieš 24 valandas iki planuojamo įvežimo į šias valstybes (išskyrus Švediją) turi būti atliktos profilaktikos priemonės nuo echinokokozės sukėlėjų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Savickaitės, stambiausiuose Lietuvos pasienio postuose yra ir veterinarijos postai, tačiau jie yra skirti tik komerciniais tikslais į užsienį išvežamiems keturkojams. Keliaujantys su nuosavu gyvūnu gali be jokių apribojimų išvykti pro bet kurį postą - bus patikrinta augintinio mikroschema ir reikalingi dokumentai. Tiesa, specialistė prieš keliaujant lėktuvu pataria pasidomėti atskirų oro linijų taisyklėmis, mat kiekviena kelia skirtingus reikalavimus.

Skaičiai neaiškūs

Nutinka ir taip, kad visų dokumentų šeimininkai susitvarkyti nespėja, todėl ieško kitokių būdų neišsiskirti su savo draugu. Minėtos specializuotos statybų bendrovės darbuotojas Darius pasakojo apie buvusį kolegą, nusprendusį emigruoti į Angliją. Vyras niekaip negalėjo susitaikyti su faktu, kad reikės išsiskirti su neveisliniu, tačiau labai mylimu ir kelerius metus augintu šunimi. Kadangi išvykti reikėjo skubiai ir reikalingų dokumentų susitvarkyti nespėjo, šunelį sugalvojo vežti itin išradingai - kadangi keliavo krovininiu autobusiuku, tarp dėžių su daiktais įrengė slėptuvę, kurioje ir slėpdavo savo augintinį.

"Jis tvirtino, kad jeigu būtų pričiuptas, su visu šunimi keliautų atgal į Lietuvą, mat palikti jo likimo valiai nesugebėtų", - pasakojo Darius.

Duomenų, kiek Lietuvos gyventojų į užsienį išvyko kartu su savo augintiniais - nėra. Pasak J. Savickaitės, vedama tik komerciniais tikslais išvežamų gyvūnų statistika. Kiti neskaičiuojami, nes žmonės dažnai važinėjasi į parodas kitose šalyse ir vėl grįžta.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, nors šeimininkai išvykdami iš savo gyvenamosios vietos turėtų išregistruoti ir gyvūnus, tokios statistikos taip pat nėra.

Skaičiai

Šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra užregistruoti 5 239 gyvūnai. Iš jų - 4 454 šunys.
Šis skaičius nuo 2002 m., kada gyvūnai uostamiestyje pradėti registruoti, keičiasi labai lėtai ir, pasak specialistų, tikrosios situacijos neatspindi. Pavyzdžiui, prieš pusmetį Klaipėdoje buvo užregistruoti 5 177 gyvūnai. Iš jų - 4 395 šunys.
2011 m. III ketvirtį Klaipėdos rajone registruota 70 gyvūnų (3 katės, 67 šunys). Iš jų Gargžduose ir Priekulėje - 31.