Katės: nepriklausomybė per milijonus metų

JAV genetikas Karlosas Driskolas (Carlos Driscoll) su savo kolegomis 2007 m. nustatė, kad maždaug prieš 10 000 metų penkios patelės F. s. lybica buvo paimtos iš laukinės gamtos į namus ir būtent jos tapo visų šiuolaikinių kačių pramotėmis.

Tarp stepių katino ir dabartinių mūsų numylėtinių daug genetinių skirtumų. Pasak mokslinininkų, F. s. lybica gali greitai išnykti dėl vietinių gyventojų laikomų naminių kačių kaltės ("meilės romanų" su jomis).

Šunys taip pat kadaise buvo vilkai, bet jie greitai priėmė naujas žaidimo taisykles ir pakluso žmogui. O štai katės liko nepriklausomos. Būdamos visiškai saugios mūsų šiuolaikiniuose būstuose, jos vis tiek elgiasi taip, tarsi gyventų dykumoje, kur tenka ilgai medžioti grobį ir kiekviename žingsnyje tyko pavojus.

Daugybė kačių elgesio keistenybių - prisitaikymo mechanizmai, dėl kurių šie padarai išgyvena ir be žmogaus. Pavyzdžiui, naminės katės retai kada laka vandenį, kurį šeimininkas palieka šalia ėdalo. Ji verčiau laks arbatą iš puodelio, palikto ant stalo arba gaudys lašelius iš čiaupo.Užsispyrimas? Visiškai ne. Tai racionalus atsargumas, kuris leidžia katei nesugriebti mirtinai pavojingos infekcijos. Milijonus metų laukinėje gamtoje būdavo nukautų gyvūnų dvėselienos, ir katės negalėjo žinoti, kaip ilgai guli ši jos rasta maita ir ar nepateko iš jos mikrobų į artimiausią tvenkinį. Netgi tuomet, kai grobį nudobdavo pačios, katės nelakdavo vandens, į kurį pateko kraujo. Todėl jos nelaka vandens ten, kur ėda, ir šiandien. Instinktai.

Katės apskritai mažai laka. Pet milijonus metų evoliucijos dykumoje, kur gyveno F. s. lybica, jų organizmas išmoko taupumo. Kepenys paima beveik visą vandenį iš šlapimo ir padaro jį labai koncentruotą (todėl katės tualeto kvapas toks stiprus). Galų gale jos gali numalšinti troškulį ir jūros vandeniu, nes kepenų kanalėliai geba pašalinti iš jo druską. Žmonėms vanduo iš jūros netinka gerti būtent todėl, kad mūsų kepenys nesusidorotų su užduotimi išvalyti tiek druskos.

Laukinėje praeityje katės palikinėdavo savo kvapą ant visų paviršių, kuriuos tik galėdavo pasiekti. Šiandien jos tenkinasi tapetais ir sofomis, tačiau iš tikro ne todėl, kad galąstų nagus; taip jos pažymi savo įtakos zonas. Katės pačios renkasi, kur pasižymėti. Štai kodėl daugelis jūsų nupirktų specialių priemonių nagučiams galąsti visiškai ignoruojami.

IŠ ČIAUPO. Ne be reikalo katės gaudo lašelius iš čiaupo, o ne laka iš dubenėlio. Tam jos turi racionalių priežasčių.

Dar viena savybė, kurią išsaugojo šie gyvūnai nuo senų senovės, tai jų aktyvumas pačiu netinkamiausiu žmogui paros metu. Audringas veiklumas apima ankstyvą vakarą ir rytą prieš aušrą. Būtent tuo laiku katės medžiodavo senovėje. Gerai nėra žinoma, kodėl jos laikėsi būtent tokio grafiko; greičiausiai priežasčių būta ne vienos.

Pirma, bėgioti dieną po dykumą pernelyg karšta; antra - prieblandoje mažiau šansų sutikti priešų. Ir nors dabar kačių grobis auga šaldytuve, o pats baisiausias grobuonis - mažas vaikas, biologinis katės laikrodis iki šiol ją žadina tada, kai šeimininkams labiausiai norisi miego.

BIOGRAFIJA

Katinų šeima į atskirą šaką išsiskyrė prieš 10-15 milijonų metų, o linija, vedanti iš laukinės gamtos į žmonių namus, pirmiausiai užčiuopiama Azijoje prieš 6-7 mln. metų.
2007 m. mokslininkai, vadovaujami Karloso Driskolo iš Oksfordo universiteto, nustatė, kad katės buvo prijaukintos maždaug prieš 10 000 metų Artimuosiuose Rytuose.