Pirmąją augintinę, mėlynąją Meino meškėnę, rašytojas gavo dovanų iš vieno laivo kapitono Ky Veste, Floridoje, kur gyveno su antrąja žmona Paulina, antrojo ir trečiojo savo sūnų motina. E. Hemingvėjus ją (katę) mylėjo nepaisant to, kad ši turėjo per daug pirštų (šis defektas vadinasi polidaktilija). Šiandien garsiojo novelisto namuose-muziejuje tokių padarų yra penkios dešimtys, daugelis iš jų - pirmosios numylėtinės palikuonys.
MEINO meškėnas, arba meinkūnas (angl. Main coon), dar vadinamas amerikiečių ilgaplaukiu. "Fotolia" nuotr.
E. Hemingvėjaus valia po jo mirties visi jo katinai bei katės liko gyventi jo namuose. Jiems "užrašyta" ir padori priežiūra.
Rašytojo katės tokios populiarios, kad polidaktilijos defektą turintys padarėliai dažnai vadinami tiesiog "Hemingvėjaus katinais". Nustatyta, kad šis anatominis nukrypimas yra paveldimas.
Pirmą kartą polidaktilija pastebėta būtent tarp Meino meškėnų, nors pasireiškia ir kitoms veislėms. Laimei, tai netrukdo jų mylėti.
Rašyti komentarą