Valandos varginančių treniruočių, meilikavimas ir tonos skanumynų atnešė rezultatų – karvė Luna šokinėja per kliūtis, pagamintas iš alaus dėžių ir nudažytų rąstų.
„Ji galvoja, kad yra žirgas“, – įsitikinusi Regina Mayer iš pietų Vokietijos.
Luna gimė prieš dvejus metus didelėje Mayerių šeimos fermoje Laufene, kelios minutės nuo Austrijos sienos.
Viskas prasidėjo ilgais merginos ir karvės pasivaikščiojimais miškuose, kuomet Luna dėvėdavo apynasrį. Taip po truputį Regina pripratino savo karvę prie kitos jodinėjimui reikalingos įrangos bei kontakto su žmogumi.
Po 6 mėnesių mergina nusprendė išbandyti, kaip Luna reaguotų į ja jojantį raitelį. R. Mayer atsisėdo balne ir viskas ėjosi kaip planuota.
Dabar Luna ir Regina, merginai grįžus iš mokyklos, vakarus leidžia drauge.
Karvė prižiūrima kaip žirgas: Regina ją valo ir šukuoja, glosto. Po to seka šokinėjimas per kliūtis ir maždaug valandos laiko jodinėjimas.
Luna supranta tokias komandas kaip „eik“, „stok“ ir „šoliuok“, tačiau pasižymi nelengvu charakteriu.
„Kai ji nori ką nors daryti, ji daro, kai nenori – nedaro, – pasakojo Regina. – Ji dažnai labai užsispyrusi, bet gali būti ir labai miela.“
Sunkus Lunos charakteris merginai neretai sudarydavo kliūčių. R. Mayer pasakojo, kad patarimų, kaip suvaldyti augintinę, klausė ir pas karvių ekspertą Šveicarijoje.
Anne Wiltafsky, karvių trenerės Šveicarijoje, nuomone, Lunos talentas nėra išskirtinis, nes senovėje žmonės neretai jodinėdavo karvėmis ir naudodavo jas vietoje darbinių arklių.
„Jaunos karvės gali tikrai gerai šokinėti“, – A. Wiltafsky sakė telegraph.co.uk. Pasak ekspertės, karvės yra nuostabios kompanionės, nes yra tvirtos, tačiau nepaprastai atsidavusios žmonėms, kurie joms patinka.
Nors Reginos draugai, pirmiausia pasišaipę, prie merginos pomėgio priprato, kitos fermos karvės to padaryti nežada.
„Karvės jos nelabai mėgsta… jos pavydi, nes ji visad gauna skanėstų“, – pripažino mergina.
Rašyti komentarą