Lygindami, kaip šunų ir kitų individų balso tembrą suvokia žmogus, mokslininkai atrado, kad pastarieji susieja teigiamas ar neigiamas emocijas su skleidžiamo garso trukme ir emocijų intensyvumą su garso tonu.
Emocijos atspindi žmogaus psichinę būseną, o jų išraiška balse yra pakankamai panaši į kitų rūšių ir galimai skleidžia tokią pačią informaciją apie gyvūno bei žmogaus vidinę būseną. Ankstesni tyrimai parodė, kad šuns žemo tono greitas lojimas šeimininkų atpažįstamas, kaip padidėjusios agresijos ženklas, o lėtesni, aukšto tono gyvūno skleidžiami garsai laikomi labiau pozityvūs.
Eotvos Lorand universiteto mokslininkas, gyvūnų elgesio tyrinėtojas Tamás Faragó bei jo kolegos nusprendė išsiaiškinti, ar šunų skleidžiamus garsus ir kito žmogaus balso tembrą mes interpretuojame panašiai. Jie atrinko 33 moteris ir 6 vyrus, kurių amžiaus vidurkis 31 metai ir davė jiems internetinę apklausą, į kurią įėjo ir žmonių bei šunų skleidžiami garsai, tokie kaip kūdikio juokas ar šuniuko verkšlenimas. Dalyviai turėjo šiuos išgirstus balsus įvertinti emocijų skalėje nuo neigiamos iki teigiamos ir intensyvumo skalėje nuo žemo iki aukšto.
Trumpesni garsai buvo vertinami kaip labiau pozityvūs negu ilgi, ir aukštesnio tono šūksniai buvo laikomi emociškai intensyvesniais negu žemesnieji. Išvados, skelbiamos žurnale „Biology Letters“, rodo, kad žmogus naudoja panašias emocijų atpažinimo charakteristikas tiek su šunimis, tiek su kitais individais.
Kaip teigė Tamás Faragó, gebėjimas atpažinti emocinę būseną iš skleidžiamų garsų nėra vien tik žmonių evoliucijos vaisius, mes dalinamės šį gabumą su keletu kitų rūšių. Tačiau tam įrodyti reikalingi nuodugnesni jų tyrimai. Taip pat mokslininkas pabrėžia, kad egzistuoja galimybė, jog apie kitų gyvūnų emocijas mes sprendžiame vadovaudamiesi balso tembro panašumu į žmogaus.
Suprasti taisykles, padedančias interpretuoti kitų emocinę būseną, ilgainiui gali būti reikalinga kuriant robotus, kurie dirbs aptarnavimo srityje, pavyzdžiui prižiūrės senjorus.
Rašyti komentarą