Kačių valdos: žmonių įsitikinimas, kad katinas kerštauja, yra nepagrįstas

Prie pelės urvelio gali pratūnoti pusdienį. Svarbu, kad niekas netrukdytų.

Jos susidraugauja su žmogumi, kitais gyvūnais, netgi šunimis, tačiau sirgdamos, merdėdamos arba medžiodamos vengia pašalinių.

Jos nori vienatvės ir besilaukdamos.

Kaimo katės parvelka savo miauksintį turtą, kai šiam sueina pora savaičių - instiktyviai saugo mažylius.

Kartais kačių klanai augina mažylius arba kiemo katinas valdo ištisą haremą.

Namuose laikantieji keletą kačių, pastebi tam tikrą gyvūnų hierarchiją, bet net kolektyviškiausi gyvūnai pageidauja atskiros tualeto dėželės, migio ir dubenėlio.

Rainiukės partempia į namus sumedžiotą pelę, rupūžę ar paukštelį.

Šis jų altruizmas turėtų sulaukti pagyrimo. Už laimikį pagirkite ir patyliukais atsikratykite. Beviltiška bausti už sugautą paukštelį, nes jis nesupras, kodėl nudobta pelė - gerai, o mažas vieversiukas - blogai.

Nepasiklysta ir nedergia bet kur

Į lauką išeinančios katės teritoriją "padalija" trimis žiedais. Centre - šeimininko namai ir kampelis, kur gyvūnas miega bei ėda. Antroji zona - pasivaikščiojimų, žaidimų vieta, į kurią svetimi neįleidžiami.

Trečioji - medžioklės teritorija, kurios ribas patinai žymi šlapimu, ekskrementais.

Kaimelių arba miestelių ketės, gerai sutariančios tarpusavyje, įsileidžia kaimynes į savo valdas, tačiau aršiai gina "karalystę" nuo nepažįstamų kačių.

Kačiukai iš prigimties labai švarūs.

Tai lemia savisauga - nepalikti kvapų ir "daiktinių" įrodymų. Išmatas užkapsto, tuštinasi ne bet kur, o tam tikrose vietose.

Žmonių įsitikinimas, kad katinas kerštauja, yra nepagrįstas.

Subrendę katinai taip žymi savo valdas. Jeigu Rainis užuodė kito gyvūno kvapą, susijaudinęs gali paženklinti ir šeimininko daiktus.

Taip nutinka su svečių batais: gyvūnas juos apčiurškia ne kerštaudamas, o gindamas savo valdas.

Kvapus jis gali įtrinti ir snukučiu.