Jei maitini gyvūną, ruoškis mokėti baudą

Į redakciją kreipėsi šilutiškė, kuri papasakojo apie tai, kad jau kelintas mėnuo, kai užjausdama benamius mažus kačiukus, kurie gyvena daugiabučio namo rūsyje, juos pamaitina. Tačiau vieną dieną pro šalį eidamas kažkuo nepatenkintas kaimynas (pareigūnas, kaip sakė moteris, - aut. pastaba) jai mestelėjo repliką, esą, jei dar kartą jis pamatys nešant maistą gyvūnams į rūsį, parašys pareiškimą į policijos komisariatą ir moteris gaus už tai sumokėti 100 litų baudą.

„Nesuprantu, kokiu pagrindu skirta bauda? Negirdėjau, kad įstatymai draustų maitinti gyvūnus. Jei jau už tai baudžiama, tai ir girininkijų atstovus reikia bausti, kai žiemą briedžiams, stirnoms ir šernams bulves, kitą maistą veža. Skirtumo nėra. Gal čia koks nors nesusipratimas. Kitaip to negaliu paaiškinti. O ką reiškia šėrė benamį gyvūną - pavyzdžiui, mieste daug yra benamių kačių, daug kas jomis rūpinasi. Aš to nesuprantu", - stebėjosi moteris.

Iš tikrųjų, beveik kiekvieno daugiabučio namo rūsyje gyvena katės. Tai jau daugelio ir nestebina. Vieni džiaugiasi, kad jos išgaudys peles, kiti širsta dėl nemalonaus kvapo ir galimų ligų, blusų.

Beje, Šilutėje tokios įmonės, kuri pasirūpintų beglobiais gyvūnais, neradome, artimiausia - yra Klaipėdoje, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba "Nuaras“. Tačiau kyla klausimas, ar visada dėl kiekvienos katės specialistai atvažiuos ir ją paims? Gaila būna ir vaikų, kurie meiliai stebi mažučius, kniaukiančius kačiukus, įsikūrusius kur nors po namo laiptais. Negi uždrausi vaikams juos maitinti, jei jie pareiškia norą ir parodo rūpestį? Galų gale, visų gyvūnų į savo namus taip pat neparsineši.

Deja, kova su beglobiais gyvūnais vis dar tęsiasi. Šilutės rajono savivaldybės tinklalapyje pavyko rasti sprendimą, patvirtintą dar 2006 m. balandžio 27 d. Nr. T1-1090 „Dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Jame rašoma, kas yra benamiai gyvūnai ir kokia grėsmė tyko tų, kas jais bando rūpintis.

Gyvūnai laikomi benamiais, jeigu viešosiose vedžiojimo vietose, bendrojo naudojimo teritorijose yra vieni be savininkų, atsakingų asmenų. Spendime išdėstyta, kad draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.

Draudžiama juos ir šerti viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, dėliojant ir mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustato seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.

O benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija.

Atsakomybė ir baudos

Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.

Šilutės rajono savivaldybės Sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis teigė, kad beglobiai gyvūnai, jei žmonės ima jais rūpintis, sukelia tik didesnę grėsmę plisti infekcijoms, nešioja ligas, galų gale įpranta prie rūpinimosi jais, labiau dauginasi ir taip atsiranda didesnė beglobių gyvūnų populiacija.

Reikia savęs paklausti, ar mes norime, kad mieste privistų daugiau benamių kačių ir šunų, ar palikime juos natūraliai atrankai arba iškvieskime specialias tarnybas, kurios jais pasirūpins? Tačiau ši paslauga Savivaldybei kainuoja. Už beglobio, bešeimininkio šuns ar katės sugavimą ir išvežimą Savivaldybė turi sumokėti 181,50 Lt (su pridėtinės vertės mokesčiu). Jei specialiąją tarnybą iškviestų privatus asmuo, jis ir turėtų sumokėti šią sumą asmeniškai.

Tokiu atveju, kai bendro naudojimo patalpose maitinami beglobiai, bešeimininkiai gyvūnai, yra taikomos administracinės nuobaudos. Už aplinkos teršimą iki 1 kub. metro gresia 500 litų bauda.

Todėl gyventojams, prieš ketinant maitinti beglobius gyvūnus, verta gerai pamąstyti, ar jie galės susimokėti baudą, jei kas nors praneš apie tai atsakingiems asmenims.

Jei bendro naudojimo patalpose apsigyveno beglobiai gyvūnai, reikia apie tai pranešti Savivaldybės sanitarijos inspektoriui.