Išaugusią kormoranų populiaciją stebės mokslininkai

Per kelerius metus kormoranų čia padaugėjo dešimt kartų. Mokslininkai ėmėsi tirti šią koloniją, uždėjo siųstuvus, stebi, kuo šie paukščiai minta ir kur skraido.

Mokslininkai tiria Pajūrio regioniniame parke, netoli Karklės įsikūrusią kormoranų koloniją. Juodkrantėje šiuos paukščius ėmus baidyti, šaldyti jų dėtis ir reguliuoti populiaciją, kormoranai persimetė prie kitų vandens telkinių. Pirmieji čia pastebėti prieš penkerius metus.

„Pirmais metais jų buvo suskaičiuota apie 150 lizdų, o dabar jų yra čia, skaičiuojant šiemet ir pernai, po 1200 perinčių porų. Tai beveik 10 kartų padaugėjo per 5 metus“, – pasakoja ornitologas Julius Morkūnas.

Ši kolonija – palyginti nauja ir netyrinėta, tad mokslininkai 15 paukščių užsegė siųstuvus ir dabar kas penkias minutes gauna signalus, kur kormoranai skrenda. Nors kormoranai apsigyveno abipus Plocio ežero, jame jie tik plaukioja.

„Šitos kolonijos paukščiai maitinasi jūroje, gali skristi nuo Karklės iki Šventosios. Toliausiai buvo nuskridę iki Klaipėdos, tai yra apie 20 km, dažniausiai skrenda iki Palangos“, – aiškina ornitologas.

Pajūrio gamtiniame rezervate, dviejų hektarų plote kolonijomis gyvenantys kormoranai šeimininkauja kaip tinkami: medžiai ne tik nubalinti išmatų, bet ir be žalumos – kormoranai šakeles nulaužo sukdami lizdus. Pusantrų metų 10 mokslininkų grupė stebės naujosios kolonijos elgseną.

„Gan išsamiai tiriame pačią kormoranų elgseną, jų maitinimosi plotus, jų mitybą skirtingais būdais, taip pat tiriame priekrantės žuvų bendriją. Tai yra gausiausios rūšys, ką mes turime priekrantėje, ir ką mūsų žvejai sugauna, tai juodažiočiai grundalai ir kitos verslinės žuvys“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Rasa Morkūnė.

Kormoranai žiemoja pietų Europoje, ten jie skris su mokslininkų siųstuvais, tad pavasarį bus dar daugiau žinių apie šiuos paukščius.

Kormoranai plinta visoje Lietuvoje – pastebimi ir Rusnėje, žuvininkystės tvenkiniuose, Briedžių saloje.