Gyvūnų globėjų juodasis sąrašas skelbiamas internete

Daugelis savanoriškųjų gyvūnų globos organizacijų perduodamos gyvūną naujam šeimininkui reikalauja, kad jis pasirašytų sutartį. Dovanojimo sutartyje nurodoma naujojo šeimininko atsakomybė, įrašomi jo kontaktai.

Tokia sutartis, gyvūnų globos organizacijų atstovų teigimu, yra labiau drausminio pobūdžio, nes juridinis jos svoris menkas. Pagrindinė priežastis – dovanojami gyvūnai nėra ženklinami mikroschemomis.

Pasirašydamas šią sutartį naujasis šeimininkas taip pat įsipareigoja atėjus laikui atlikti augintinio kastraciją arba sterilizaciją. Veterinarijos klinikose, su kuriomis gyvūnų globos organizacijos bendradarbiauja, pateikus dovanojimo sutartį, šioms procedūroms bus pritaikytos nuolaidos.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai globėjai nepaiso sutarties sąlygų ir vienaip ar kitaip jas pažeidžia. Sutartyje yra numatyta, jog gyvūną dovanojusi organizacija turi teisę iš naujojo šeimininko gyvūną atsiimti, tačiau labai dažnai nutinka taip, kad nebeaišku, kur atsidūrė tas padovanotas gyvūnas.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriaus tinklalapyje beglobis.lt yra speciali rubrika pavadinimu „Juodasis sąrašas“. Čia skelbiami septynių žmonių vardai, pavardės ir gatvės, kuriose šie gyvena.

„Poreikis sudaryti tokį sąrašą kilo, kai gyvūnus globojančios organizacijos ir pavieniai asmenys pradėjo piktintis ir skųstis dėl neatsakingų žmonių poelgių. Toks sąrašas padeda dalytis informacija apie žmones, kurie nėra patikimi gyvūnų globėjai. Kiekvienas, kuris nesilaiko dovanojimo sutarties sąlygų, iš pradžių yra įspėjamas dėl įtraukimo į „juodąjį sąrašą“. Pagrindinė sąrašo užduotis yra visiems perduoti žinią: „Žmonės – atsargiai! Nedovanokite bet kam benamių“, – pasakoja LGGD Vilniaus skyriaus direktorė Danutė Navickienė.

Jos teigimu, atsirado tik viena moteris, kuri paprašė ištrinti jos pavardę iš sąrašo, nes esą įvyko nesusipratimas. Išsiaiškinus visas aplinkybes jos vardas ir pavardė buvo ištrinti iš „juodojo sąrašo“.

„Juodajame sąraše“ trumpai aprašoma, dėl kokių priežasčių nurodytiems asmenims negalima perduoti gyvūnų. Sąrašo viršuje atsidūrė Albinas Bražinskas, kuris yraįtariamas pradanginęs ne vieną dešimtį šunų.

Kiti sąraše esantys žmonės taip pat stebina savo neatsakingu požiūriu į globotinius: vieni atėjus laikui atlikti sterilizaciją tiesiog atsisako gyvūno, kitus pradeda erzinti tai, kad priglaustas gyvūnas daug tuštinasi, treti globotinį neva padovanoja tretiesiems asmenims ir nenurodo naujojo gyvūno šeimininko adreso.

Vis dažniau atsiranda žmonių, kurie ieško į grynaveislius panašių šunų mišrūnų, juos kergia ir vėliau pardavinėja šuniukus. Atskirti sukčius yra labai sunku, nes dažniausiai jie prisistato kaip patikimų veislynų, turinčių ilgametę patirtį, atstovai.

Trumpiau sakant – į sąrašą patenka tie, kurie praranda gyvūnų organizacijų pasitikėjimą.

Bendrą gyvūnus globojančių organizacijų „juodąjį sąrašą“ galima rasti ir tinklalapyjegyvunugloba.lt. Čia pateikiami išsamesni aprašymai, kartais apibūdinama ir nepatikimų globėjų išvaizda.

Organizacijos atiduoda labai daug gyvūnų, todėl sekti kiekvieno jų likimą yra sudėtinga. Vis dėlto savanoriai stengiasi kuo dažniau skambinti naujiesiems šeimininkams ir klausti, ar viskas gerai.

„Visada žmonėms primename, kad jie ima ne daiktą, o gyvą padarą, kad naujasis šeimininkas turi jausti didelę atsakomybę. Visai neseniai viena atėjusi mergina sakė, kad ima katinėlį sau ir draugui. Vos po kelių dienų gyvūnas buvo atneštas atgal. Pasirodė, kad jis buvo dovanojamas kaip staigmena. O tokia „staigmenėlė“ draugui nepatiko, todėl katinėlis vėl liko be namų, – pasakoja D.Navickienė. – Didžiausia bėda yra ta, kad pas mus niekada nebūna tuščių narvų, todėl vos tik vieta atsilaisvina, iš karto gelbėjame naują benamį. O tas gyvūnas, kuris grįžta į prieglaudą „lieka ant ledo“. Tuomet jau savanoriams tenka suktis ieškant išeities.“