Dvi dešimtis kačių auginantys doviliškiai: "Žmonių abejingumas žudo"

Apie ponios Vidos ir jos vyro Antano gerumą sužinojome sulaukę šeimos draugės skambučio. Esą gyvūnus globojantiems senjorams reikalinga pagalba, tačiau patys geradariai kreiptis į žiniasklaidą nesiryžta. Į Navickų namus pasibeldę "Vakarų ekspreso" žurnalistai liko sujaudinti ponios Vidos pasakojimų ir tikisi, kad šių žmonių gerumas užkrės ir kitus.

Iškratė iš bulvių maišo

Neoficialius globos namus Vida ir Antanas "įkūrė" prieš dvidešimt penkerius metus, dar gyvendami Melnragėje. "Pamenu, buvo lapkričio mėnuo, lauke - 18 laipsnių šalčio. Nuėjau į stotelę, o ten - maža katytė. Visa išsipūtusi, išplikusi ji tupi ir kniaukia. Katytės pagailėjo ir praeiviai, ir iš autobuso išlipę žmonės, tačiau pasiimti jos niekas nesiryžo. Praleidau ne vieną autobusą, kol nusprendžiau parsinešti katytę namo. Tai buvo pirmasis mūsų augintinis", - istoriją pradėjo pašnekovė.

MOTO. "Nesvarbu, ar tai katinas, ar šuo, ar žmogus - jeigu jam reikia pagalbos, vadinasi, reikia padėti", - sako Vida ir Antanas, per dvidešimt penkerius metus priglaudę beveik pusšimtį keturkojų.

Po šio įvykio Navickų šeimyna tarsi tapo nelaimėlių katinų magnetu. Du beglobius kačiukus jiems atvežė pašnekovės brolis. Kito šalia namų išmesto kačiuko pagailėjo Vidos mama. "Moteriškė vedė savo vaiką į darželį, o grįždama po mamos balkonu, Naujakiemio gatvėje, pamatė mažą kačiuką. Šis vargšas padarėlis vėliau atkeliavo pas mus", - istorijas prisiminė pašnekovė.

Kitas nelaimėlis prieglobstį rado po to, kai vėlgi šalia mamos namų stabtelėję žmonės gyvūną iškratė iš bulvių maišo, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Pasak ponios Vidos, tokiu būdu beširdžiai žmonės vis dažniau atsikrato savo gyvūnų. Pamestų gyvūnų tašku, deja, tapo ir Dovilai.

Kitus katinėlius ponia Vida rado ir apsipirkdama turguje ar vaikštinėdama po parduotuves. Šalia "Debreceno" prekybos centro aptiktas murklys buvo toks apleistas, o akys taip smarkiai užtraiškanojusios, kad, regis, net vokai buvo išvirtę. Moteriškė vargšelio pagailėjo, tad nusprendė jį priglausti ir išgydyti. "Kačiuką buvo apnikusios blusos. Išpurškus jį specialia priemone, iškrito kone valgomasis šaukštas parazitų", - prisiminė pašnekovė.

DĖKINGI. Nereikia galvoti, kad gyvenimas su būriu gyvūnų - vien problemos. Katės yra labai dėkingi gyvūnai, kurie savo padėką išreiškia gaudydami peles, žiurkes ir netgi kurmius.

Pasiteiravus, ar pašnekovė nesibaimina pati užsikrėsti kokiomis ligomis, kai tenka liesti sergančius, parazitų apniktus katinus, pašnekovė atsakė, kad nei baimės, nei šleikštulio niekada nejaučianti. "Juk tai - gyvas padarėlis. Ir nesvarbu, ar tai katinas, ar šuo, ar žmogus - jeigu jam reikia pagalbos, vadinasi, reikia padėti", - jokių abejonių nepaliko V. Navickienė ir pasidžiaugė, kad tokiam jos požiūriui pritaria ir jos sutuoktinis. "Kurgi dings tas vargšas padarėlis?" - skėsčiojo rankomis šalia sdėjęs Antanas.

Įdomu, kad pašnekovė prisimena kone visų gyvūnų vardus, nors pusės jų jau seniai nebėra. "Čia - Žibutė, o štai - Lariukas, Tigriukas, Kotrė. Pylipuką atvežė draugė", - vieną po kito vardijo svetainėje epizodiškai pasirodančius katinus.

Nelaimėlius traukia kaip magnetas

Ponia Vida prisiminė, kad namai nejučiomis tapo pilni gyvūnų ir atėjo suvokimas, kad jau gana. Juk kainuoja ne tik veterinaro paslaugos, bet ir maistas, priežiūra. Tačiau kaskart pažvelgus į vargšo gyvūno akis, racionalus protas išgaruoja. Kitą katinėlį iš miško parsinešė vyras. Giriuko (tokį vardą vėliau įgijo katinėlis) nosytė buvo nudeginta cigarete, o į kūnelį buvo prisisiurbę dešimtys erkių. Išgydyto kačiuko juk nemesi į gatvę, o atsakymas iš gyvūnų globos namų nuolat tas pats - nėra vietos. Taip Giriukas ir pasiliko pas Vidą ir Antaną.

Senjorų gerumas it magnetas pradėjo traukti atklydėlius ar kaimynų apleistus katinus. Vienas jų - pneumatiniu šautuvu, matyt, sužeistas kaimynų katinėlis, kuris pas ponia Vidą "įsiprašė" su it skuduras besitabaluojančia koja. Deja, šiam vargšeliui reikalinga operacija, kuri kainuotų 400 eurų. Tačiau tokių pinigų Navickų šeimyna mokėti nepajėgi.

"Kita katė, vėliau pavadinome ją Pica, žiemos vidury užšoko ant namų palangės ir tupėjo. Įleidome ją vidun, o ši užšoko ant spintelės ir keturias dienas iš ten nesijudino - tokia buvo išsekusi ir serganti", - prisiminė moteriškė.

Trims nelaimėliams - pusė pajamų

Šiuo metu Doviluose gyvenančių Vidos ir Antano namuose gyvena devyniolika kačių ir du šunys. Pašnekovė skaičiuoja, kad per pastaruosius 25-erius metus jie priglaudė per 40 pamestų keturkojų. Visi Navickų namuose gyvenantys katinai ir šunys yra sterilizuoti arba kastruoti.

Gyvūnus senjorai išlaiko iš savo pensijos, kuri bendrai siekia vos 400 eurų. Visų pirma apiperka gyvūnus, o kiek pinigų lieka šeimininkams, tiek ir turi užtekti.

Du katinai serga cukriniu diabetu, tad jiems reikalinga ypatinga priežiūra: specialus ir itin brangus maistas bei insulino injekcijos. Katinas Tomis kenčia nuo akmenligės. Šiems trims gyvūnams kas mėnesį maistui ir vaistams tenka skirti apie 180 eurų. Nors Vida ir Antanas stengiasi suktis, kaip išgali, išvengti skolų veterinarams nepavyko.

Pasiteiravus, ar atsiranda geradarių, kurie gyvūnus globojančius senjorus paremia finansiškai ar bent jau atveža maisto, Vida atsakė, kad pagalbos beveik nesulaukiantys, nebent tik nuolaidų. Džiugu, kad atsiranda veterinarų, kurie tam tikras paslaugas suteikia veltui.

Kas bus, jei pagalbos geradariai taip ir nesulauks? "Mąstome, gal reikės namą parduoti ir kraustytis į kokią kaimo trobą", - mąstė pašnekovai.

Ponia Vida apgailestavo, kad valstybė į tokius žmones kaip jie nekreipia dėmesio, nors užsienyje benamių gyvūnų globėjai esą remiami. Be to, visų pirma šeimininkus reikia versti ne "čipuoti" gyvūnus, o juos sterilizuoti. Būtų puiku, kad ši paslauga būtų atliekama veltui - taip sumažėtų beglobių gyvūnų skaičius.

Apie kačių dėkingumą

Pasiteiravus, iš kur ta empatija gyvūnams, pašnekovė skėsčiojo rankomis. Doviliškė prisiminė, kad nors visą vaikystę ją supo gyvūnai, niekas neaiškino, kad juos reikia mylėti. Tai buvo natūralu, o visi keturkojai namuose buvo mylimi ir prižiūrėti. Abiejų pašnekovų įgytos specialybės taip pat neturi nieko bendro su gyvūnais. Ponia Vida daug metų dirbo siuvėja, o Antanas - juvelyras.

Nors namai - pilni gyvūnų, tačiau jei į juos atklys daugiau keturkojų, durų jiems neužtrenks. Navickų šeimos namai atviri visiems nelaimėliams.

Nereikia galvoti, kad gyvenimas su būriu gyvūnų - vien problemos. "Kad jūs žinotumėt, kokie dėkingi yra katinai. Išgydyti, prižiūrėti jie net prisiglaudę eina koja kojon su manim, gulasi kartu į lovą. Kiti išlydi mus išvykstančius, laukia prie vartų grįžtančių", - atkreipė dėmesį pašnekovė.

Beje, katės - puikūs pagalbininkai. Sugaudo ne tik peles, žiurkes, bet ir kurmius. O grobį dažnai atneša šeimininkams. Kartą negyvą žiurkę katė Vidai atnešė į lovą ir padėjo ant krūtinės. Tačiau pašnekovė nė kiek neišsigando. Esą reikia suprasti, kad taip jie išreiškia dėkingumą.

Be to, gyventi su keturkojais dar ir labai smagu. Vida ir Antanas juokėsi prisiminę, kokių pokštų iškrečia keturkojai. "Katinas Vincentas buvo tikras cirkininkas: užsidėdavo ant galvos nedidelį bulvių krepšelį ir žaisdavo su siūlų rite - juokėsi pašnekovė.

Pasiteiravus, kaip į Navickų šeimos gerumą reaguoja kaimynai, ponia Vida tik numojo ranka. Esą žmonės niekaip negali suprasti, kaip galima šitaip mylėti gyvūnus.

"O aš žinau tik viena: juk negalima nelaimėje palikti nė vieno gyvo padaro. Juk tai - Dievo kūrinys. Kaip galima paspirti ir praeiti pro šalį? Žmonių abejingumas žudo pasaulį, - graudinosi ponia Vida. - Kai žmonės pradės mylėti, tikiu, nebeliks ir vaikų namų".

Visi, norintys padėti Vidai ir Antanui, kviečiami kreiptis į "Vakarų ekspreso" redakciją. Žmonėms ir jų gyvūnams reikalinga finansinė parama, veterinarų paslaugos bei pagalba maistu ar vaistais.