Beglobiams gyvūnams vėl siūloma užsieniečių pagalba

Šią akciją į Klaipėdą siekia atvežti ir praėjusį sykį šiais reikalais užsiėmusi Austrijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje žmona ponia Gudrun Koller. Jos teigimu, labai liūdna, jog mūsų šalyje vis dar vyrauja gyvūnų žudymo praktika. Anot G. Koller, Austrijoje eutanazija taikoma tik nepagydomai sergantiems arba visuomenei pavojingiems gyvūnams, o taikant sterilizavimo praktiką per 5-7 metų laikotarpį beglobių gyvūnų gatvėse neliko. Tai esą būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje.

Atvykę 2-3 vokiečių specialistai per dvi savaites sterilizuotų apie 500 gyvūnų. Kol kas neaišku, kiek tai kainuotų Klaipėdos miesto savivaldybei, mat konkrečios kainos nėra. Tarptautinė organizacija paimtų tiek, kiek savivaldybė tuo metu galėtų skirti. Šios lėšos būtų panaudotos vykdant programą kitose šalyse.

Pasak G. Koller, programos įgyvendinimo metu užsienio veterinarai dirbtų ir savo patirtį perduotų Klaipėdos gydytojams, kurie vėliau galėtų perimti projekto vykdymą į savo rankas. Taip pat esą būtų geriausia, jeigu būtų vykdomas maišytas projektas, kuomet sterilizuoti gyvūnai nebūtų paleidžiami atgal į gatvę, o jiems būtų ieškoma naujų namų. Tiesa, ši praktika nebūtų taikoma katėms.

Taip pat G. Koller tikino, jog Lietuvai būtų palanku griebtis unifikuotos beglobių gyvūnų registravimo sistemos, mat šiuo metu sunku numatyti tikruosius skaičius.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas džiaugėsi, jog G. Koller atnešė į Klaipėdą vilties ženklą, nes gyvūnų globos srityje mums stinga kultūros ir nėra sukurtų sąlygų beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimui.

Vis dėlto, A. Šulcas teigė, Klaipėdos veterinarai ir patys būtų pajėgūs atlikti panašų darbą, žinoma, ne per tokį trumpą laiką. Uostamiesčiui, mero pavaduotojo teigimu, labiausiai reikėtų ne fizinės užsienio veterinarų veiklos, bet patarimų, bendradarbiavimo, metodinių priemonių, seminarų ir panašiai.

Uostamiesčio veterinarijos gydytojai taip pat buvo linkę labiau gilintis ne į trumpalaikę sterilizavimo akciją, nes privačios gyvūnų gydyklos mieste ir taip savanoriškai kasmet sterilizuoja kelis šimtus gyvūnų bei patys galėtų atlikti panašias akcijas, tačiau kėlė tokias problemas kaip gyvūnų atsidūrimo gatvėje priežastys. Tiek veterinarijos klinikų, tiek gyvūnų globos namų atstovai tikino, jog didžiausia problema yra visuomenės sąmoningumas, gyvūnų registracija bei, svarbiausia, Lietuvoje egzistuojantys netinkami gyvūnų globos įstatymai. Tiesa, Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, šiuo metu jau yra parengtas naujas įstatymo projektas, kurį Seimas greičiausiai svarstys rudens sesijos metu ir turėtų gerokai pakeisti gyvūnų situaciją Lietuvoje.

Beje, uostamiesčio veterinarijos gydytojų teigimu, skubiai dviejų savaičių 500 gyvūnų sterilizacijai nepakaks nei techninių galimybių, nei darbuotojų, mat reikia galvoti ne tik apie patį sterilizavimo procesą, bet ir gyvūnų priežiūrą po jo.

Tačiau akcijos iniciatoriai teigė, jog visas būtinas sąlygas išpildyti įmanoma, ir tikėjosi, jog sterilizacijos programa Klaipėdoje rugsėjį bus vykdoma. Akcijos detales nuspręsta aptarti detaliau ir tada nuspręsti, kokiu būdu ji būtų vykdoma.