Atsisakyti rinkliavos už gyvūnus nenorėtų

Klaipėda, ko gero, buvo pirmoji šalyje, kuri ėmėsi registruoti ir ženklinti kates ir šunis - tą daryti uostamiestyje pradėta prieš 12 metų. Nuo tada imta rinkti ir vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą daugiabučiuose.

Klaipėdoje už daugiabutyje gyvenančio šuns registravimą reikia mokėti 10 litų, už katę - 5 litus. Vėliau kas mėnesį už šunį tenka pakloti po 5, už katę - po 3 litus.

Nuo 2002 m. mieste iš viso yra užregistruoti 5 386 gyvūnai, tačiau abejojama, ar fiksuojami duomenys atspindi realybę.

Klaipėdos savivaldybės Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto Evaldo Barčo duomenimis, šiemet per 10 mėnesių iš viso surinkta 14 tūkst. litų vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą. Pernai ir užpernai per visus metus pavykdavo surinkti beveik po 20 tūkst. litų.

Šitos lėšos yra tikslinės - numatyta, kad jos turi būti skirtos su gyvūnu laikymu susijusiai infrastruktūrai gerinti.

SUMOS. Pastaraisiais metais vietinės rinkliavos už gyvūnus Klaipėdos mieste kasmet surenkama kone po 20 tūkst. litų, tačiau, pasak valdininkų, "gyvūnų reikalams" išleidžiama ženkliai daugiau - po 180 tūkst. litų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tačiau, pasak savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, iš gyventojų surenkami pinigai - tik lašas jūroje. Iš viso, jo teigimu, kasmet "gyvūnų reikalams" uostamiestyje išleidžiama po 180 tūkst. litų.

Pinigų esą reikia ne tik šunų vedžiojimo aikštelėms prižiūrėti ir tvarkyti, bet ir benamių gyvūnų priežiūrai.

"Juk mes ne savivaldybės gyvūnais rūpinamės, o gyventojų. Juk tie patys žmonės, o ne kas kitas, ir paleidžia gyvūnus į gatvę, o savivaldybė turi daryti tvarką. Jeigu nebebūtų galima rinkti rinkliavos, kentėtų biudžetas", - kalbėjo L. Dūda.

Jo žiniomis, įstatymais yra numatyta, kad nuo 2016 metų ši funkcija bus perduota veterinarijos tarnyboms. Tad esą nežinia, ar tuomet į valstybės biudžetą patekusios lėšos bus skirtos savivaldybių reikmėms.

Tai, kad savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Motyvas - esą šis reikalavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

Žinia, bylą dėl renkamų mokesčių už gyvūnus teismas pradėjo pagal europarlamentaro Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų.

B. Kymantaitė sakė tikinti, jog pokyčiai vyks ir kitose savivaldybėse, kur reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą.