Atrasta didžiosios katės fosilija perrašys jų evoliucijos teoriją

Dr. Jackas Tsengas ir jo kolegos iš Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus (JAV) fosiliją rado dar 2010 m., tačiau tik dabar nustatė, kad tai – iki šiol nežinomos genties palikuonis. Skaičiuojama, kad fosilija yra 4,1–5,9 mln. metų senumo.

Mokslininkai džiaugiasi, kad naujai atrasta priešistorinių kačių Panthera blytheae fosilija ne tik suteiks daugiau žinių apie šios giminės evoliuciją, bet ir padės įrodyti, kad didžiosios katės atsirado Azijoje, o ne Afrikoje, kaip manyta iki šiol.

„Šis atradimas padės atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su didžiųjų kačių evoliucija“, – teigė dr. J. Tsengas.

Žinios apie didžiųjų kačių raidą – itin menkos. Seniausia iki šiol rasta fosilija – 3,6 mln. metų senumo danties fragmentas.

Mokslininkų seniau atliktos genetinės analizės duomenimis, didžiosios katės (Pantherinae) prieš maždaug 6,37 mln. metų atsiskyrė nuo mažųjų kačių (Felinae) pošeimio, kuriam priklauso naminės katės, lūšys ir pan. Tačiau Panthera blytheae fosilija įrodo, kad pošeimiai atsiskyrė kur kas anksčiau.

Be to, iki šiol manyta, kad gentys Panthera (liūtai, leopardai, jaguarai) ir Neofelis (snieginiai leopardai) atsiskyrė tik prieš 3,7 mln. metų. Naujasis atradimas paneigia ir šią teoriją.

Atradimas publikuotas žurnale „Royal Society“.