Aiškinamasi, nuo ko krenta šernai

Vien Alytaus rajone Varčios miške medžiotojai aptiko 17 kritusių šernų. Todėl veterinarijos specialistai su medžiotojais kasdien tikrina trijų miškų, kur rasti nugaišę šernai, šėryklas. Manoma, kad per jas galėtų plisti užkratas.

„Jeigu sergantis šernas ateis į tą šėryklą, mes ją išdezinfekuosim, bet prieš tai jis vaikščiojo po mišką, o viso miško išdezinfekuot negalim. Vietą, kur radome krituolius dezinfekuojam, perkasam žemę“, – pasakoja Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.

Veterinarijos specialistai dabar rekomenduoja per medžioklę šernų nebaidyti, medžioti be varovų ir šunų, kad neplistų pavojingas ligos užkratas.

„Alytuje, miškuose, kur rasti kritę šernai, buvo didelė šernų koncentracija. Kituose plotuose tokios koncentracijos nėra. Parastai, kur didelė koncentracija, ten ir nutinka tokie dalykai“, – svarsto medžiotojas Rolandas Micevičius.

Varėnos rajone šernus auginantis, juos prisijaukinęs medžiotojas Bronius Jurgelevičius sako, kad įprastai šernai grupėmis krinta dėl ligos. Aplinkos apsaugos ministro leidimą šernus šaudyti ištisus metus medžiotojas vadina ne visai pagrįstu.

„Gerai, iššaudysim viską, tai ką mes turėsim? Jei tai liga, tai išgaiš silpniausi, stipresni vis tiek liks. O šaudyti jauniklius ir pateles – aš prieš“, – teigia medžiotojas, šernų augintojas B. Jurgelevičius.

Veterinarijos tarnyba ištyrusi, kad šernai krito ne dėl afrikinio kiaulių maro, siautėjančio kaimyninėje Baltarusijoje, atlieka bakteriologinius tyrimus ir žada rytoj paskelbti jų rezultatus.