Artūras NOVIKAS:
- Nemanau, kad šio konkurso populiarumas metams bėgant mažėja. Vaikai dainavo ir dainuoja iki šiol, o tėveliai nori, kad jų atžalos būtų užimtos. Tad vieni vaikai lanko muzikos mokyklas, kiti - privačias mokyklėles, kuriose mokosi dainavimo. Be to, kad šio konkurso populiarumas nemažėja, galima spręsti ir pagal dalyvių skaičių. Šiemet atrankos sistema buvo tokia pati kaip ir kasmet. Vyksta keturi atrankos etapai - pirmiau vietinėje mokykloje, paskui savame mieste, tada turai dalyvaujant respublikinei komisijai, galiausiai - televizijos turas, kai komisija dalyvius vertina sėdėdama atskiroje patalpoje ir girdi būtent tai, ką girdi ir televizijos žiūrovai.
Apskritai pastebėjau, kad problema yra ne tiek vaikų, kiek jų mokytojų. Man susidarė toks įspūdis, kad kai kur yra toks senovinis kūrinio pateikimas. Be to, ir pats repertuaras pasenęs - kai kurios dainos net šiek tiek tarybiškai skambėjo. Yra labai nedaug mokytojų, kurie patys kūrybingi ir nebijo ieškoti naujovių. Tai yra didelė problema. Todėl retkarčiais šis konkursas man pasirodė šiek tiek senoviškas. Net Operos ir baleto teatre, kur vyko laureatų koncertas, buvo sustatyti ansambliukai, atrodė, kad vaikai net bijo pajudėti. Gal visas dėmesys kreipiamas į dainavimo kokybę, bet užmirštama, kad iš dalies turi būti ir šiek tiek šou scenoje. Tik vienas kolektyvas šiek tiek pajudėjo ir pašoko, iškart buvo įdomiau žiūrėti.
Vis dėlto manau, kad "Dainų dainelė" ir šiandien yra prestižinis konkursas. Dalyviai turi pereiti keturis etapus, išmokti kelias dainas. Be to, komisija yra kompetentinga. Visi - vokalo specialistai. Tad nenuostabu, kad daug "Dainų dainelės" dalyvių tęsia muzikinę veiklą.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą