Televizijos projektai šaiposi ne tik iš žmonių

Respublika.lt, Petras Juodelė, Lietuvos kultūros veikėjas

2016-12-14 08:22

Kartais pažiūriu respublikinės televizijos rodomas menines programas. Dažnai jos liūdnai nuteikia. Bet šįkart ne apie tai, o tik apie vieną iš tų programų, pavadintą skambiu „Auksinio balso“ vardu. Iniciatyva sudominti jaunimą vokaliniu menu, propaguoti dainavimo tradicijas labai teiktina.

Tik va, jos demonstravimo lygis kartais prasilenkia su elementariais scenos reikalavimais. Taip atsitiko gruodžio 10 dienos programoje, kai du pranešėjai scenoje elgėsi „turgaus lygiu“ ir „bendraudami“ su vertinimo komisija, ir įžūliai „egzaminuodami“ atlikėjus. Galiausiai viena atlikėja savo konkursinę programą „atliko“... ant fortepijono?! Ten ji ir šoko, ir dainavo, rankom ir kojom maskatavo... Žodžiu, „kaifavo“. Šitai matydamas pajutau, kad man kraujospūdis kyla, o garsus pianistas šviesaus atminimo Stasys Vainiūnas turbūt karste vartėsi. Bet vienai vertinimo komisijos narei - Muzikos ir teatro akademijos docentei Zitai Kelmickaitei - tas viskas taip patiko, kad ji užsimiršusi, jog visa tai vyksta „ant fortepijono“, iki sušilimo rėkė, plojo ir dainavo. Gerai, kad kiti du komisijos nariai smuikininkas Levickis ir režisierė Ibelhauptaitė - pareiškė pastabas, jog fortepijonas yra muzikos meno šventas reliktas ir ant jo nei žaisti, nei šokti negalima, tada ir pati docentė lyg pradėjo „derintis“ prie pasisakiusiųjų, bet jau buvo per vėlu, nes tūkstančiai televizijos žiūrovų ir klausytojų, ypač moksleivių, visa tai matė ir girdėjo.

Ji pirmoji atlikėjos pasirodymą vertino ir labai išgyrė pareikšdama, kad reikia skubiai Lietuvoje kurti kabaretą. O man norėjosi docentės paklausti, kur jį kurti - scenoje ar „ant fortepijono“. Tik gaila, kad ryšio neturėjau, tai gal po to pasiūlysiu perskaityti arba nors pavartyti mano mažą knygelę „Muzikos instrumentų karalijoj“, iš jos pacituosiu porą frazių.

Muzikos instrumentas:

- Erdvė, kur susitinka dvi svajonės,

Kurioj prabyla žmogaus protas.

Erdvė, kur pasakos dvasia pabunda

Idėjų vingiais išvedžiota.

Fortepijonas:

- Tai didžiulis ir galingas

Instrumentas stebuklingas, -

Jo garsuos dvasia gyvena.

Ir noriu paklausti - tai kurgi šiuo atveju ta dvasia, stebuklai ir visos kitos idėjos atsidūrė? Juk jie buvo aklai sumindžioti.

Matyt, kad ir televizijos vadovybei tie dalykai turėtų rūpėti. Juk ji privalo formuoti visuomenės nuomonę apie tikrąsias meno vertybes.