"Svajojau sukurti filmą apie beždžionę su auksine širdimi"

"Svajojau sukurti filmą apie beždžionę su auksine širdimi"

Barzdotasis naujazelandietis Piteris Džeksonas priklauso tai režisierių kategorijai, kuriems beatodairiška, beveik vaikiškai naivi meilė kinui svarbiau nei kokie racionalūs svarstymai.

Žinoma, pradėjo P. Džeksonas nuo namų sąlygomis suktų kruvinų "siaubiakų", bet tik todėl, kad juos filmuoti yra pigiausia - kečupas tekainuoja centus.

Iš tikrųjų jo sutaršytoje galvoje brendo didžiuliai planai, kad netgi šimtamilijoninis trilogijos "Žiedų valdovas" biudžetas nepralenkė jo fantazijų.

Filmuoti "King Kongui" jam pavyko iš prodiuserių išprašyti per du šimtus milijonų dolerių, bet tikriausiai tai dar ne riba.

Beje, dar iki Tolkieno knygos ekranizacijos Džeksonas puoselėjo mintį perfilmuoti 1933 m. juostą "King Kongas".

Apie savąją versiją Piteris kalba kaip apie klasikos perdarinį ir stengiasi, kad scenarijaus detalės atitiktų originalą.

Filmai apie King Kongą

1933 m., "King Kongas". Režisieriai Meriana Kuper ir Ernstas Šodsakas tiesiog norėjo pakartoti filmo "Dingęs pasaulis", nufilmuoto pagal fantastinį Artūro Konano Doilio kūrinį, sėkmę.

Jie iš čia pasiskolino ekspedicijos į džiungles, dinozaurų idėją bei patys sugalvojo gigantišką beždžionę, geriausią blondinių draugę, ir taip sukūrė vieną įsimintiniausių popkultūros simbolių.

Vienas iš filmo pavadinimų variantų - "Aštuntasis pasaulio stebuklas".

1933 m., "Kongo sūnus". Solinis Šodsako kūrinys - ankstesnio filmo herojus Karlas Denhemas (jį vaidina tas pats aktorius Robertas Amstrongas) su grupe kompanionų grįžta į salą, kur sutiko King Kongą, ir randa antrą tokį pat.

1949 m., "Galingasis Džo Jangas". Šodsakas ir Kuper nusprendė naujai perpasakoti savo pasaką ir sugalvojo istoriją apie gorilos vaikelį, išaugintą žmonių bei kenčiantį nuo įkyrių kino prodiuserių. Savotiškas "Tarzanas", tik atvirkščiai.

1962 m., "King Kongas prieš Godzilą". Pavadinimas visiškai atspindi turinį. Kai kurie kultūrologai mano, jog driežas Godzila atsirado kino ekranuose kaip japonų atsakas amerikietiškai beždžionei King Kongui.

1966-1969 m., "King Kongas". Animacinis serialas, kuriame Kongas draugauja su berniuku, vardu Bobis Bondas, ir gelbėja nuo įvairiausių blogiukų.

1967 m., "King Kongo pabėgimas".

Japonų filmas, kuriame gyvasis Kongas turi kautis su gigantiška mechanine beždžione, sukurta piktadario daktaro Hu.

1976 m., "King Kongas". Džonas Gilerminas nufilmavo atnaujintą klasikinio 1933-iųjų filmo variantą. Vietoj kino kūrėjų grupės čia veikia pinigų ištroškę naftininkai, o pagrindinius vaidmenis atlieka Džefas Bridžesas ir Džesika Lang.

Pabaigoje, užuot lipęs ant dangoraižio stogo, King Kongas pasirenka dangoraižius dvynius, pasaulinį prekybos centrą.

1986 m., "King Kongas gyvas". Tas pats režisierius, bet visiškai kiti aktoriai - Brajanas Kervinas ir Linda Hamilton.

Iki galo nepribaigtas King Kongas atgauna sąmonę po dešimties metų komos, o kaip tik tuo metu į JAV iš džiunglių atgabenama ką tik pagauta ponia Kong.

1998 m., "Galingasis Džo Jangas". Režisierius Ronas Andervudas perfilmavo 1949 metų juostą, paprastą gorilą paversdamas labai jau nenatūraliai milžiniška.

Mokslininkės Nil Jang vaidmenį atliko tipiška Holivudo blondinė Šarlizė Teron.

2005 m., "King Kongas". Režisieriaus Piterio Džeksono juosta jau rodoma kino teatruose.

"King Kongo sūnus vilkų irštvoje". 2005-ųjų balandžio 1-ąją Džeksonas pradžiugino gerbėjus, savo tinklalapyje pajuokavęs apie pradėtą sukti filmo tęsinį, kuriame Kongas kausis su monstrais, išaugintais slaptose Hitlerio laboratorijose.

Kinas pagal kaulus

Pačiu didžiausiu iš žinomų mokslui senovės primatų yra Gigantopithecus.

Milžiniškos į gorilas panašios trijų metrų aukščio per 550 kg svorio beždžionės gyveno Pietryčių Azijoje ir išmirė maždaug prieš 100 tūkstančių metų (teoriškai jos galėjo susitikti su pirmykščiais žmonėmis).

Pirmą kartą apie gigantopiteką prašnekta prieš 80 metų, kai Honkonge buvo aptikti milžiniškos beždžionės dantys.

Neatmetama, jog Meriana Kuper, pirmojo filmo apie King Kongą scenaristė ir režisierė, žinojo apie šį atradimą.

Beje, egzistuoja populiari teorija, pagal kurią, mistinis sniego žmogus - tai tik iki šių dienų išgyvenęs gigantopiteko palikuonis.

Kalbant apie paleontologijos ir kinematografijos ryšius, kur kas didesnę sensaciją padarė 2003-iųjų atradimas, kai netoli Javos salos aptiktos vadinamųjų hobitų liekanos.

Į žmones panašios būtybės, gavusios mokslinį pavadinimą Homo floresiensis, buvo maždaug vieno metro ūgio, turėjo didžiulio greipfruto dydžio kaukolę ir gyveno prieš 80 tūkstančių metų.

Įtikima, kad puikūs urvai, išrausti Naujosios Zelandijos kalvose filmuojant P. Džeksono trilogiją "Žiedų valdovas", senovės hobitams būtų tikrai patikę.

Piteris Džeksonas: "King Kongas - ne Enės vaikinas, o asmens sargybinis"

Iš Naujosios Zelandijos kilęs P. Džeksonas "King Kongo" originalą įsimylėjo dar būdamas devynerių, o 12-os sukūrė animacinę šios liūdnos istorijos versiją.

Ir tik 44-erių ant "Žiedų valdovo" sėkmės bangos režisieriui pavyko įgyvendinti savo gyvenimo svajonę - sukurti "King Kongo" versiją - patį brangiausią filmą visoje kino istorijoje (207 milijonai dolerių), net 40 mln. dolerių skirta jo rinkodarai, be to, gautas pats didžiausias režisieriaus honoraras (20 mln. dolerių bei 20 procentų nuo prekybos).

Kodėl susižavėjimas King Kongu jus įkvėpė tapti kinematografininku?

Kai pirmą kartą pažiūrėjau "King Kongą", dar nežinojau, kas yra kinematografas.

Tiesiog šis filmas man paliko labai stiprų įspūdį.

Jis turėjo viską, kas filmą daro patrauklų: negyvenama sala, didžiulė beždžionė ir dinozaurai.

Tačiau svarbiausia, kad filmo pabaigoje aš verkiau.

Kodėl verkėte?

Man buvo gaila tos didelės ir naivios beždžionės, užsikorusios ant dangoraižio.

Man buvo gėda, kad esu žmogus, kadangi būtent žmonės negailestingai ją žudė.

Niekada nepamiršau, kaip vaikystėje raudojau užmušto Kongo, ir svajojau sukurti savo filmą apie didžiulę beždžionę su auksine širdimi.

Ar buvote tikras, kad susidorosite su šia sunkia užduotimi kuo puikiausiai?

Aš niekada negalvojau, kad padariau viską "kuo puikiausiai".

Tiesiog norėjau padaryti to "King Kongo" perdarinį, kurį sukūriau būdamas 12-os.

Tuomet iš savo tėvų pasiskolinau 8 milimetrų kamerą ir filmavau plastilininius dinozaurus ir kitokius savo paties nulipdytus padarus.

Taip pat turėjau dangoraižio modeliuką, kuriam gaminti sugaišau daugiau laiko negu truko susukti pačiam filmukui.

Ir vis dėlto, kas gi tas King Kongas?

Pradėję dirbti su šiuo filmu mes patys savęs to klausėme: kas tai - monstras, gamtos klaida?

Vienintelis dalykas, kurį žinojome tiksliai, kad Kongas yra gorila.

Todėl mes studijavome medžiagą apie gorilas, o ypač apie sidabranugares.

Labiausiai mus nustebino tai, kad tyrinėtojai jas pateikia kur kas primityvesnes nei jos yra iš tikrųjų. Gorilos - tikrai patiklūs padarai, tačiau ganėtinai emocionalūs.

Endis Serkisas, kurio duomenimis mes kūrėme King Kongą, praleido dvi savaites Londono zooparke, o vėliau du mėnesius Ruandos kalnuose, stebėdamas gorilas.

Jis sakė, kad akių kontaktas su gorila yra ganėtinai pavojinga ir, nepaisant jų patiklumo, arti jų geriau neiti.

Iš savojo Kongo neatėmėme agresijos - jis savo saloje pats galingiausias bei turi savų priešų dinozaurų, tad jam reikia mokėti gintis.

Kongas turi iš kovų likusių randų ir, mano manymu, yra labai senas, galbūt 125 metų. Jis liko vienintelis iš savo giminės ir savo širdį atvėrė Enei.

Tačiau Kongas nėra jos vaikinas, greičiau - asmens sargybinis.

Kaip jums pavyko padaryti Kongą artimą ir suprantamą auditorijai, nors jis net nekalba?

Tarpininku tampa Kongo akys. Vaikinai, kūrę specialiuosius efektus, joms sugaišo nemažai laiko.

Nepaisant to, kad Kongo akys kompiuterinės, iš jų išraiškos įmanoma suprasti jo emocinę būklę.

Kiek Kongui kurti įdėjote savęs paties?

Manau, kad kiekviename mano filme yra ir dalelė manęs.

Viena iš priežasčių, kodėl ėmiausi šio filmo, - tai epizodas ant dangoraižio, kurio taip ir negalėjau išmest iš galvos nuo pat vaikystės.

Jau kitą dieną po "Oskarų" ceremonijos išskridau į Niujorką, kur susitikau su pirmąja Kongo mergina - Fei Vrei, mes kartu pakilome į dangoraižį.

Pagal idėją, filmo pabaigoje ji turėjo ištarti frazę, jog ne sraigtasparniai pribaigė Kongą, o "gražuolė nužudė pabaisą".

Tačiau kaip jūs žinote, ji nebeišgyveno iki filmavimų (Fei mirė 2004 m. sulaukusi 96 metų). Tą dieną dangoraižį mes filmavome drauge.

Kur raktas į šią sceną?

Raktas yra tragedija. Siaubinga neišvengiamybė.

Jūs žinote, kad Kongas užsikabaros į bokštą ir kas iš to išeis.

Kiek kainuoja "King Kongas"?

Originalusis "King Kongas", nufilmuotas 1933 metais, kainavo tik 650 tūkst. dolerių (8,8 mln. dolerių dabartiniu kursu), trukmė - 100 minučių.

1976-ųjų "King Kongas" apsiėjo jau su 24 mln. dolerių ir buvo 34 minutėmis ilgesnis.

Trijų valandų P. Džeksono "King Kongo" versija kainavo 207 mln. dolerių.

Filmo rinkodarai "Universal" išleido apie 40 mln. dolerių.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder