Susisiekimo ministerija neigia remianti Rusijos televizijos kanalą

Rašte prašoma stabdyti "Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos Susisiekimo ministerijos įgyvendinamų priemonių viešinimo paslaugų pirkimo" atvirą konkursą bei kreipiamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, o taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) prašant paaiškinti, ar lėšų skyrimas Rusijos propagandos ruporu Baltijos šalyse laikomam televizijos kanalui neprieštarauja nacionalinio saugumo koncepcijai. Atkreipiamas dėmesys, kad efektyvesnei veiklai Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse užtikrinti PBK buvo perregistruotas Jungtinėje Karalystėje, tačiau tai nekeičia esmės, tai - Rusijos politikos ir ideologijos sklaidos kanalas.

Nustebino sąlygos

"Mus gerokai nustebino konkurso sąlygos, kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kokiuose televizijos kanaluose turi būti transliuojama reklama, kuri yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Tai kelia didelių abejonių dėl atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui", - teigia asociacijų interesus ginantis advokatas Laimonas Markauskas.

"Sąlygose nurodytas imperatyvus reikalavimas numatyti reklamos transliavimą per PBK, kuris skleidžia Kremliaus suformuotą informacinę politiką. Juk tai - tiesioginė Lietuvos valstybinės institucijos parama Rusijos interesų sklaidai Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis!" - pasipiktinimo neslepia Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijos vadovas Eimuntas Akromas.

Anot asociacijų, to paties konkurso sąlygose šalia PBK įvardinti ir kai kurie Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai, tačiau visiškai diskriminuojami kiti nacionaliniai transliuotojai, nekalbant apie regionines ar kabelines televizijas.

Ministerija PBK neišskiria

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" teigė, jog vos šis faktas buvo paviešintas, jis iš karto ėmė domėtis susidariusia situacija, tačiau sakė nenorintis spėlioti, kodėl buvo iškelta būtent tokia problema.

Pasak ministro, už konkurso rengimą atsakingi asmenys patikino, jog konkurso sąlygose nėra numatyta jokių išskirtinių televizijų. "Pirmiausia, šis konkursas dar nėra pasibaigęs, jis tebevyksta. Antra, jis nėra paruoštas kažkokiai vienai televizijai ar kitai žiniasklaidos priemonei. Mūsų tikslas - pasiekti kuo daugiau žmonių propaguojant saugų eismą, ir pagal rinkos užimamą dalį, proporcingai remiantis keliais tyrimais, kiekviena žiniasklaidos priemonė turės tam tikrus užsakymus", - sakė E. Masiulis.

Asociacijų interesus ginantis advokatas Laimonas Markauskas teigia, jog asociacijų nariai buvo gerokai nustebinti konkurso sąlygų, kuriose, anot jų, vienareikšmiškai nurodyta, kokiuose televizijos kanaluose turi būti transliuojama reklama, kuri yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Pasak ministro, konkurso priede PBK buvo nurodytas tik kaip pavyzdys. Ten buvo išvardinti ir kiti televizijos kanalai, todėl jam pasirodė keista, jog dėl PBK kilo toks ažiotažas.

"Mane ministerijos darbuotojai, rengiantys konkursą, patikino, jog dokumentuose yra nurodytos visos Lietuvos nacionalinės televizijos. Tiesa, dėl regioninių ar kabelinių kanalų paminėjimo aš nesu tikras. Tačiau su regionine žiniasklaida taip pat bus dirbama. Kalbant apie saugų eismą, lėšos yra skirstomos tam tikrais paketais, kad galėtų žmones pasiekti ne tik per nacionalinius kanalus, bet ir per regioninius", - pasakojo susisiekimo ministras.

Trūksta juridinių argumentų

"Paklausti dėl tokių sprendimų motyvų, Susisiekimo ministerijos pareigūnai tikriausiai atsakytų, kad pasirinkimą lėmė TV reitingai; bet niekam ne paslaptis, kad galiausiai televizijų reitingus lemia jų biudžetas. Kokie motyvai skatina skirti mūsų valstybės lėšas rusiškai televizijai, kuri ne tik nėra Lietuvos įmonė, bet būtent valdančiųjų partijų atstovų nuolat minima kaip propagandinis kanalas? Akivaizdu, kad turėtume remti savo, smulkesnes nacionalines ir regionines bei vietines televizijas, jau ir taip vos kvėpuojančias šiuo sunkiu metu", - sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė.

E. Masiulis teigė suprantantis argumentus, atkreipiančius dėmesį į PBK propagandinį pobūdį, tačiau pabrėžė, jog juridine prasme šis kanalas atitinka visus reikiamus Europos Sąjungos kriterijus. "PBK yra užsiregistravęs Europos Sąjungos šalyje, čia vyksta jų transliacijos, jie turi tam tikrą auditoriją. Šiuo atveju juos eliminuodami, mes turime turėti labai aiškius juridinius argumentus, kodėl jų atsisakome, nes kitu atveju galime susitikti teisme, kur teks įrodinėti teiginį, kad jie vykdo rusišką propagandą", - sakė susisiekimo ministras.

Be to, ministras pabrėžė, jog keliama nacionalinio saugumo problema turėtų rūpintis atitinkamos tarnybos. "Jeigu būtų matomi požymiai, kad šitas kanalas pažeidžia Lietuvos nacionalinį saugumą, turėtų būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad šis kanalas Lietuvoje būtų uždarytas. Tačiau tokių veiksmų nesiimta ir jis šiandien veikia legaliai. Jeigu matoma tokia problema, tai ji turi būti sprendžiama, o ne dejuojama ir sakoma, kad mus puola rusai", - teigė E. Masiulis.

Rūpinasi ir rusakalbiais

Asociacijų teigimu, toks selektyvus ministerijos biudžeto paskirstymas atskleidžia įsišaknijusią sistemą: asignavimai, paskirstomi pagrindinėms televizijoms, užtikrina saugų politinį prieglobstį nuo nepatogių ministerijos veiklos reikalų viešinimo. Lėšas gavę televizijos kanalai stropiai vykdo nerašytą politikų ir žiniasklaidos susitarimą: "Gavai - viešumoje gerai arba nieko!" Asociacijų nuomone, artėjantys vietos savivaldos rinkimai ministrą E. Masiulį verčia kruopščiai planuoti mokesčių mokėtojų pinigų perskirstymą savo bendrapartiečių interesams pridengti.

Tačiau susisiekimo ministras dar kartą pabrėžė, jog ministerija lėšų kol kas neskyrė niekam. Dar tebevyksta paraiškų priėmimas, dar bus vertinimas, ir tik tada priimami sprendimai. Todėl negalima sakyti, jog ministerija lėšas jau skyrė būtent PBK. E. Masiulis taip pat įvardijo ir, anot jo, dar vieną iš tikrųjų priežasčių, kodėl šis kanalas buvo įrašytas tarp galimų variantų: "Mes žinome, kad nemažai rusakalbių žmonių žiūri šitą kanalą, o mums, kalbant apie eismo saugumą, visi Lietuvos piliečiai yra vienodi. Nesvarbu, ar jie rusakalbiai, ar lietuviškai kalbantys. Mes rūpinamės visų saugumu. Šiuo atveju mes norime, kad rusakalbius irgi paliestų ši skaudi tema."

Visgi E. Masiulis teigė nepaliksiantis šio reikalo nuošalyje. "Aišku, kad reikia atsižvelgti į išsakytus argumentus. Todėl kai pasirodė šių trijų asociacijų pareiškimas, paprašiau komisijos, kad specialistai išnagrinėtų susidariusią situaciją", - viską išsiaiškinti pažadėjo ministras.