Senjorams nėra kur šokti

Šokio kultūra suprastėjo

Šokėjo ir trenerio Česlovo Norvaišos teigimu, bendra Lietuvos šokio kultūra yra labai suprastėjusi: „Anksčiau, dar tarybiniais metais, šokiai būdavo visur, visuose institutuose, universitetuose, mokyklose. Stovėdavo mergaitės vienoje salės pusėje, berniukai - kitoje, ir šokdavo kiekvieną šeštadienį bei sekmadienį. Skambėdavo įvairi muzika, visi šokdavo čarlstoną, ča ča ča, tvistą, valsus. Tai buvo vakarietiški šokiai ir jie reiškė pasipriešinimą Sovietų Sąjungai. Aišku, buvo taip, kad čarlstoną, tvistą šokti draudė, bet Vakarų kultūra vis tiek skverbėsi per šokį. Žmonės mielai šoko. Gaila, kad dabar tokių šokių vakarų nebebūna nei mokyklose, nei kavinėse.“

Č.Norvaiša skeptiškai žiūri į šiuolaikines diskotekas: „Mes tokias diskotekas vadiname „medžiai miršta stovėdami“. Ten jau nėra lytinės diskriminacijos - šoka mergaitės su mergaitėmis, berniukai su berniukais. Poros nebėra. Tai niekam neįdomu. O šokis turi vykti poroje. Su trupučiu erotikos.“

Siekia atidaryti šokių salę

Žinoma, nėra viskas vien juoda. Šokėjas ir treneris Č.Norvaiša džiaugiasi, kad žmonės vis dar nori šokti ir to noriai mokosi. „Atsirado kursai, labai daug mokyklų rengia šokių kursus, komercinės mokyklos moko šokti suaugusiuosius, šeimas. Seniau šokti mokėsi salėse, o dabar mokosi mokyklose. Bėda ta, kad mokantiesiems šokti šiandien nėra kur pasireikšti. Be to, nėra kur šokti vyresnio amžiaus žmonėms“, - apgailestauja treneris.

Šokėjos, trenerės ir TV3 projekto „Šok su manimi“ teisėjos Jūratė Norvaišienės teigimu, šiandien finansiškai ne visi išgali eiti į šokių mokyklas ir mokytis šokti. „Norint kultūrėti ir dalyvauti kultūriniame gyvenime, reikia turėti pinigų, o ypač vyresnio amžiaus žmonės tokių galimybių neturi“, - sako moteris.

Šokėjas ir treneris Č.Norvaiša apgailestauja, kad dabar nėra šokių salių, kur žmonės susirinktų pašokti ir gerai praleisti laiką. „Nėra kur pasireikšti. Mes seniai svajojame surengti pirmą dancingą Kaune. Tai amerikiečių išradimas - speciali šokių salė, kurioje kas vakarą vyksta šokiai. Į ją ateina šeimos, jaunimas, senjorai. Deja, pas mus to nėra. Bėda“, - sako šokio treneris.

Idėją atidaryti atvirą šokių salę Č.Norvaiša su žmona Jūrate puoselėja seniai. „Dar tarybiniais metais norėjome įkurti dancingą. Norėjome šokių salės kaip Amerikoje. Buvome nuvažiavę į Čikagą. Ten lietuviai turi savo šokių salę. Mūsų svajonę Kauno savivaldybėje palaiko, tačiau tam reikia finansų. Kada nors, atsiradus gerų rėmėjų, įkursime tokią salę“, - pasakoja šokio treneris.

Televizijai rūpi reitingai

Į televizijų rodomus šokių projektus šokėjas ir šokio treneris Č.Norvaiša žiūri teigiamai: „Žmonės pamatė, kad įmanoma išmokti šokti. Pirmus žingsnius labai sunku žengti, bet po dviejų mėnesių sunku atskirti, kur šoka žvaigždė, o kur šokėjas profesionalas. Ir daugiau žmonių užsirašo į šokius, mokosi šokti.“

O televizija turi savo tikslų. „Televizija neturi tikslo puoselėti šokio kultūros. Jai svarbu sukurti gerą šou, kad žmonės žiūrėtų, tada ir reitingai, ir finansai būtų didesni. Man atrodo, kad televizija į šitą dalyką žiūri paprasčiau, negu mes manome“, - priduria Č.Norvaiša.

Anot šokėjos, trenerės, televizijos projekto teisėjos J.Norvaišienės, televizija yra galingas ginklas: „Televizija gali nuteikti „už“ arba „prieš“. Ir dar prisideda prie to, kad Lietuva tarp savižudžių užima pirmą vietą pasaulyje. Pažiūrėkite, kiek per televizorių rodoma smurto. Mirtis filmuose jau įprastas dalykas. Vaikystėje, kai pamatydavau filme lavoną, užsimerkdavau. Dabar žiūrime į viską ramiai. Atrodo, kad tai įprastas reiškinys.“

J.Norvaišienė per televizorių stengiasi žiūrėti linksmus filmus, komedijas, fantastinius filmus ir čia pat pateikia ateities spėjimą: „Šiandien mes mažai judame. Dauguma turime mašinas, pastatuose važinėjame liftais, sėdime prie kompiuterių. Visą laiką mūsų sėdynė priklijuota prie kėdės. Aš galvoju, kaip atrodys žmogus dar po kokių penkiasdešimties metų. Manau, žmogaus kojos bus labai plonos, labai silpnas stuburas ir labai didelė galva. Raumenų mums jau nereikės, o gamta taip sukurta, kad jeigu ko nors nereikia, tą organą išmeta. Taip atsitiko ir su uodega. Uodega mums buvo nereikalinga, todėl išnyko. Taip išnyks ir raumenys. Aišku, aš šaržuoju, bet fantazija yra arba buvęs, arba būsimas faktas. Mes nieko negalime sufantazuoti, ko nebuvo arba nebus. Visa ta informacija yra kosminėje erdvėje.“

Parengta pagal priedą „TV publika“