Padavimų žemėlapyje – Vytauto Didžiojo pėdsakai

„Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ laidoje, kuri bus rodoma per Balticum TV šį sekmadienį 9 val. (birželio 3 d., kartojimai: 4 d. 10.30 val., 7 d. 12.30 val. ir 9 d. 14.30 val.), papasakosime apie legendinio Lietuvos kunigaikščio Vytauto gimtinę Trakuose ant Senųjų Trakų piliakalnio, Vytauto kalną, vaizdingą vietą tarp Skaisčio ir Birvos ežerų, ir Plomėnų ežerą, siauru prataku besijungiantį su Totoriškių ežeru. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė atskleis, kuo ypatingos Lietuvos vietovės, siejamos su Vytautu Didžiuoju, ir kokie pagrindiniai motyvai vyrauja padavimuose ir legendose apie kunigaikštį Vytautą.

Kunigaikščio Vytauto Didžiojo asmenybė iki šiol tebekursto mokslininkų aistras. Daugybė spėliojimų ir mažai tvirtų atsakymų į klausimus, pavyzdžiui, kokia tiksli kunigaikščio gimimo data, kur dingo jo karūna, kur jis palaidotas... Tačiau mūsų tikslas – ne aiškinti ar vertinti istorinius faktus, o papasakoti legendas ir padavimus, susijusius su konkrečiomis vietovėmis. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje padavimai apie geografines vietas, kurios siejamos su Vytauto vardu, yra retenybė.

Manoma, Vytautas Didysis gimė apie 1350 metus Senųjų Trakų pilyje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės šeimoje. Pilis buvo sunaikinta 1391 m. kryžiuočių antpuolio metu ir daugiau nebeatstatyta. Vėliau, 1405 m., šalia Senųjų Trakų pilies buvo pastatyta bažnyčia ir įkurdinti benediktinų vienuoliai. Šiuo metu čia veikia moterų vienuolynas. Senųjų Trakų piliavietė yra trys kilometrai už Trakų, su senovės gyvenviete ji priklauso Senųjų Trakų archeologinio draustinio teritorijai.

Kita vieta Trakų apylinkėse, siejama su kunigaikščio vardu, yra Vytauto kalnas. Jis iškilęs prie antrojo Raudonės kaimo, vaizdingoje vietoje tarp siauru prataku sujungtų Skaisčio ir Birvos ežerų. Kalnas vidutinio statumo, jo viršūnėje yra mišku apsodinta nedidelė aikštelė. Dokumentuose Vytauto kalnas (Wytowtowoja hora) aptinkamas nuo 1571 metų. Dėl šios šviesaus atminimo didžiojo kunigaikščio Vytauto funduotos valdos užgrobimo 1760 m. Trakų stačiatikiai skundė magistratą ir bernardinų vienuolius. Nuo Vytauto kalno pietų link atsiveria vaizdas į pietinėje Skaisčio dalyje esančią Kęstučio įlanką – dar vieną Gediminaičius menančią Trakų vietovę.

Padavimuose su Vytautu siejamas ir Plomėnų ežeras, kuris yra apie šešis šimtus metrų į vakarus nuo senųjų karaimų kapinių. Ežeras užpelkėjusiais krantais, maždaug dešimties hektarų ploto, siauru prataku jungiasi su Totoriškių ežeru. Padavime pasakojama, kad kartą Trakuose buvęs didelis potvynis. Vanduo užliejęs karaimų gyvenamas vietas. Tuo metu namie buvusios vienos moterys su vaikais ir seniais, nes vyrai buvo išvykę į žygį. Moterys ir seniai valtimis nuplaukę į pilį pas kunigaikštį Vytautą ir prašę gelbėti. Po kurio laiko žmonės pamatę Vytautą, jojantį ant savo žirgo. Vytautas ėmęs girdyti žirgą, ir žirgui geriant, vanduo nuslūgęs. Kitą rytą gyventojai pamatę, kad prie Trakų atsiradęs naujas ežeras, kurio vanduo turėjęs žirgo kvapą. Sako, taip atsiradęs Plomėnų ežeras.

Pasak istoriko Tomo Baranausko, Vytautas – žymiausias visų laikų Lietuvos valdovas. Jo valdymo epocha pasižymėjo reikšmingais darbais ir permainomis įvairiausiose Lietuvos politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo srityse. Įspūdį daro ir tai, kad Vytauto laikais Lietuva pasiekė maksimalias savo teritorijos ribas, tapo valstybe nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Laidų kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.