Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (tęsinys)

Su Baraučiznos Kukavaičiu yra siejamas pasakojimas apie legendinį Lietuvos valdovą Kukavaitį. Kaip ir rašytinėje, taip ir legendinėje Lietuvos istorijoje yra vardai, įvykiai, siužetai. Įdomu tai, kad visoje Europoje praeitis, apie kurią neišliko rašytinių faktų, metraščiuose nušviečiama, atpasakojant legendas, padavimus ar mitus.

Lietuvių kilmės iš romėnų mite pasakojama, kaip prasidėjo Lietuvos kunigaikščių ir bajorų istorija. Joje minima Kentauro herbo Romos patricijų giminė. Spėjama, kad iš šios giminės kilę XVI a. Lietuvos metraščiuose įvardinti Palemono dinastijos legendiniai kunigaikščiai. Vienas iš pirmųjų šios dinastijos legendinių Lietuvos valdovų buvo Kukavaitis, kunigaikštienės Pajautos ir jos vyro, pražuvusio „paukščių karaliaus“ Kuko, sūnus.

Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius ir žurnalistė Aldona Kvedarienė pasirengę keliauti į legendinę vietovę prie Šventosios upės.

Po Baraučiznos Kukavaitį žvalgysimės su buvusiame Baraučiznos kaime gimusia ir augusia Aldona Kvedariene. Žurnalistė pasidalino prisiminimais apie brangią savo širdžiai vietą, kurioje prabėgo vaikystės ir jaunystės metai, o Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius priminė apie artėjančią svarbią visai Lietuvai sukaktį.  Kitais metais minėsime istorinę datą – 800 metų, kai pirmą kartą  Voluinės metraštyje paminėtas Deltuvos vardas.

Kita įdomi vietovė, kurią pamatysime, yra Radžiūnų alkakalnis, vadinamas Saulės Krėslu. Lietuvoje žinome daugiau kaip dvidešimt alkakalnių, vadinamų Saulės kalnais, tačiau tarp jų yra tik viena unikali mitologinė vietovė, vadinama Saulės Krėslu. Apie Radžiūnų Saulės Krėslą sakoma, kad ten visą laiką Saulė sėdi kaip ant krėslo.  Galbūt pavadinimas kilo dėl apšvietimo ypatumų, išskiriančių kalvą kraštovaizdyje, o galbūt pavadinimas „Saulės Krėslas“ liudija konkretų religinį elementą – ten stovėjusį akmenį ar augusį medį. Kad ir koks būtų tikrasis atsakymas, akivaizdu viena, kad šiandien Saulės Krėslais kaip ir Saulėkalniais vadinamos kalvelės siekia senąją, priešistorinę tradiciją. Žmonės pasakoja, kad ant Radžiūnų Saulės Krėslo buvo „senovės lietuvių aukurų“, čia rinkdavosi bendruomenė.

„Senajame baltų pasaulėvaizdyje dangaus erdvė su joje esančiais dangaus kūnais buvo modeliuojama pagal žemiškojo žmonių gyvenimo pavyzdį. Joje sutinkame „motiną“, „tėvą“, „seserį“, „brolį“, kuriuos kaip tik įprasmina ir reprezentuoja dangaus šviesuliai. Saulė baltams yra moteriškos giminės. Ji yra Mėnulio sutuoktinė. Lietuvių dainose saulė paprastai vadinama motinėle, kartais močiute. Nuolatinis saulės kaip motinos apibūdinimas lietuvių ir latvių tautosakoje leidžia ją sieti su reikšmingu motinos vaidmeniu šeimoje.“ (Nijolė Laurinkienė, „Šiaurės Atėnai“, 2017 12 15)

Laidoje skambės Taujėnų kultūros namų ansamblio (vadovė Nijolė Janulienė) daina „Motula mano“, kurią Motinos dienos proga dovanosime visoms esamoms, būsimoms mamoms ir jų vaikams (t. y. – visiems). Laidos eteris – gegužės 6 d. (sekmadienį) 9 val., kartojimai: 7 d. (pirmadienį) 10.30 val., 10 d. (ketvirtadienį) 12.00 val., 12 d. (šeštadienį) 15.35 val. per Balticum TV.

Laidos kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.