Neatsisakiau televizoriaus

Valda BIČKUTĖ, aktorė:

Neatsisakiau televizoriaus, jis stovi mano namuose, bet aš jo beveik neįjungiu. Tiesiog neturiu poreikio žiūrėti televizorių, ten neieškau to, kas man patiktų, nes mano gyvenimas viskuo užpildytas. Neturiu nei noro, nei poreikio kažką žiūrėti.

Šiais interneto laikais, kai yra tiek daug galimybių matyti, žinoti, pasirinkti iš skirtingos kokybės vaizdo ir informacijos, natūraliai daliai žmonių televizija tampa nebesvarbi. Aišku, yra kita dalis žmonių, kuriems televizija vis dar labai aktuali. Tai tiesiog priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir jo poreikių.

Manau, žmogus, kuris turi laiko, mėgsta žiūrėti televiziją, tikrai gali rasti visko, ko tik nori. Bet aš čia turiu omenyje visą spektrą to, ką siūlo šiuolaikinės šviesolaidinės televizijos. Juk galima žiūrėti ne tik lietuviškus kanalus, bet ir užsienio kanalus, tokius kaip „Discovery“, „National Geographic“. Nors ir Lietuvoje yra LRT „Kultūros“ kanalas, ten visko galima rasti, bet lietuviškiems kanalams tikrai dar yra kur tobulėti.

Aš pati, kaip aktorė, norėčiau, kad Lietuvoje būtų filmuojami kokybiški serialai, kokie filmuojami visame pasaulyje. Dabar kuriami serialai, kurie turi 8, 10 ar 12-a serijų ir prilygsta filmams. Manau, kiekvieno Lietuvoje dirbančio aktoriaus svajonė būtų filmuotis tokiame seriale. Matome, kokią kokybę padaro užsienyje, todėl labai norėtume, kad ir čia taip būtų.

Ne taip seniai žiūrėjau serialą „Nekaltas melas“ („Big Little Lies“), kuriame vaidina Nikolė Kidman (Nicole Kidman), Ris Vaiterspun (Reese Witherspoon), kitos garsios aktorės. Šis serialas šiemet buvo pristatytas ir Kanų kino festivalyje. Tai vienas iš serialų, kuriuos žiūrėjau, kuris man, kaip aktorei, buvo įdomus. Linkėčiau sau kada nors suvaidinti tokiame lietuviškame seriale. Mūsų nei kino filmai, nei serialai Holivudo dar nepasivijo, bet judame į priekį. Svarbu nesustoti kūrybiniame kelyje.

Neigiamos informacijos perteklius, manau, yra viena iš priežasčių kodėl žmonės vis rečiau įsijungia televizorių. Pasaulyje vyksta visko, ir gerų dalykų, ir blogų. O tendencinga negatyvi informacija yra tiesiog neobjektyvi. Juk gyvenime visko būna. Manau, gąsdinti žmones nėra išmintinga. Bent jau manęs neigiama informacija netraukia.

Aš nežiūriu žinių ir neskaitau. Visa reikalinga informacija pati mane susiranda be mano sąmoningo rinkimosi. Aišku, daug ką pamatai socialiniuose tinkluose. Jeigu įvyksta kas nors iš tiesų rimto ir svarbaus, ta žinia būtinai kas nors pasidalina socialiniuose tinkluose, todėl nepraeinu pro šalį, ją pamatau. O labai smulkmeniškai nesigilinu į naujienas. Ir daug kas iš mano bendraamžių, mano aplinkos žmonių, taip daro. Gal čia būdinga menininkams?

Televizija yra galinga jėga. Viešumas net gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Jeigu pavyksta suvienyti žmones kokios nors problemos sprendimui, ji gali būti išspręsta lengviau. Viešumas yra jėga, kurią galima panaudoti geriems tikslams...

O kas ką formuoja, ar žiūrovai televiziją, ar televizija žiūrovus, yra amžinas klausimas. Tą patį klausimą sprendžia ir teatralai. Ar žiūrovai turi lemti, ar mes turime būti priekyje ir formuoti meninį skonį? Bet kaip niekas į tą klausimą neatsakė, taip turbūt artimiausiu laiku ir neatsakys. Čia nevienareikšmis procesas. Kiek aš pati esu pastebėjusi, publika yra labai skirtingo išsilavinimo lygio, labai skirtingų poreikių, skirtingo skonio. Ir aš už tai, kad kiekvienas galėtų pasirinkti jam suprantamą produktą.

Tie, kurie nori aukštojo meno, jį tikrai susiras. Kam reikia pop kultūros, irgi susiras. Mūsų, kaip kūrėjų, uždavinys yra sukurti tą pasirinkimo įvairovę. Bet ji turi būti nuo A iki Ž. Kažkas turi sukurti aukšto emocinio intelekto žmonėms tinkamą meną, kažkas gal žemesnio emocinio intelekto žmonėms tinkamą meną. Tai nėra nei gerai, nei blogai, man atrodo, mes visi esame nuolatinėje mokykloje, einame iš klasės į klasę ir tiesiog pagal to momento mokymosi lygmenį turime tam tikrus poreikius.

Aišku, yra bendri, universalūs dalykai, po to sluoksniuojasi tam tikri pomėgiai. Bet tai yra banguojantis procesas. Man atrodo, kad šiandien, to gausaus pasirinkimo laikais, žmogus iš visos jam siūlomos gausos pats susiranda, ko nori.

Ko reikėtų, kad vėl įsijungčiau televiziją? Ko gero, jeigu mes čia, Lietuvoje, jau būtume nufilmavę kažką panašaus į serialą „Nekaltas melas“, kurį rodė Kanų kino festivalyje, ir būtų to serialo eterio laikas, tai aš tikrai įsijungčiau televizorių, kad pamatyčiau, kaip tai atrodo eteryje.

Parengta pagal priedą „TV publika“