Lietuvos kino industrija gaivinama vangiai

Lietuvoje jau kurį laiką šnekama apie pastangas gaivinti šalies kino industriją, tačiau galutiniai žingsniai taip ir nežengti. Kino bendruomenė piktinasi, jog Lietuva neturi vieningos kino institucijos bei atbaido užsienio kino kūrėjus, galinčius atnešti nemažų investicijų, netaikydama lengvatų, kurios skatintų audiovizualinių kūrinių gamybą šalyje. Vis dėlto pirmieji žingsniai po daugelio metų svarstymų jau žengti. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas siūlo likviduoti bendrovę "Lietuvos kinas" ir vietoj jos įkurti visą kino bendruomenę aprėpsiantį Lietuvos kino institutą. Taip pat vėl prisimenami pažadai parengti galutinius atitinkamų teisės aktų projektus, leisiančius į kino gamybą pritraukti užsienio investicijas.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių su prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri parengtų minėtus galutinius atitinkamų teisės aktų projektus. Į parlamentarą kreipėsi Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovai dėl Lietuvos kino pramonės galimybių konkuruoti tarptautinėje kino rinkoje.

Tikisi palankaus sprendimo

"Mano žiniomis, Lietuvoje jau buvo padaryta tam tikrų pastangų kalbantis tarp įvairių ministerijų bei žinybų ir siekiant priimti geriausią sprendimą dėl kino pramonės skatinimo šalyje, tačiau galutinio rezultato nėra. Kad tai yra labai naudinga, visiems yra gerai žinoma. Tai yra paslaugos, į kurias turėtų orientuotis Lietuvos ekonomika - tai vartojimo suaktyvinimas, investicijų pritraukimas. Mano manymu, mes negalime šito pamiršti. Tai yra svarbu Lietuvos ekonomikai, Lietuvos kino pramonei, kad Lietuva pagaliau būtų vienaip ar kitaip reklamuojama, kad būtų išnaudojama mūsų infrastruktūra kuriant filmus Lietuvoje", - "Vakarų ekspresui" pasakojo P. Auštrevičius.

Seimo nario teigimu, kreipdamasis į ministrą pirmininką ir prašydamas galutinai sudaryti darbo grupę, kuri paruoštų atsakymus, jis tikisi maksimaliai palankaus ir kuo skubesnio sprendimo kino industrijos plėtrai Lietuvoje. P. Auštrevičiaus teigimu, turėtumėm sunerimti vien dėl to, jog kol mes neapsisprendę, kaimyninėse valstybėse ši industrija yra plėtojama ir neša daug pajamų visam kraštui.

"Mane kaip pilietį ir politiką tikrai sudomino ši problema. Ir anksčiau esu girdėjęs apie pavienius bandymus tą industriją kurti. Nutariau padaryti dar vieną bandymą. Aš manau, kad kiekvieno pareiga ieškoti vienų ar kitų išeičių ir skatinti kino plėtrą Lietuvoje", - sakė P. Auštrevičius.

Politiko manymu, kino pramonės įtaka visuomenei yra labai didelė. Su jos pagalba galima pasakyti labai daug, arba, atvirkščiai, apie save nepasakyti nieko. Jo teigimu, Lietuva išnaudoja tik dešimtąsias procento dalis šioje srityje. "Yra puikių privačių iniciatyvų, tačiau jos nėra iki galo įgyvendinamos. Koordinacijos, centro buvimas, aiškūs finansiniai ir kitokie sprendimai būtų didžiulė paskata. O tai, kad Lietuvoje menininkai yra kūrybingi, nestokoja nuostabiausių idėjų, kurias kažkodėl daug lengviau įgyvendinti užsienyje, niekam nereikia įrodinėti. Aš manau, turėdami tiek daug tiek sau, tiek užsieniui dar neparodytų istorinių ir kitokių kokybinių aspektų, mes tikrai turėtumėm susirūpinti šia problema", - sakė parlamentaras.

P. Auštrevičiaus teigimu, kol kas ministras pirmininkas atsakymo nepateikė, tačiau politikas yra pasiryžęs bendrauti ir su kitomis atsakingomis institucijomis, kad šis bandymas neliktų eiliniu biurokratiniu reikalu.

Laukia kino instituto

Prodiuserė, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovė Lineta Mišeikytė pasakojo, jog pokyčių Lietuvos kino rinkoje laukiama jau seniai, tačiau niekas iki šiol neįvyko.

L. Mišeikytė labai sveikino kultūros ministro iniciatyvą likviduoti "Lietuvos kino" bendrovę ir vietoj jos steigti Lietuvos kino institutą. "Šiuo metu yra pavieniai žmonės, kurie eina kalbėtis su kultūros ministru, jis yra perkrautas, o pačioje kultūros ministerijoje yra per mažai specialistų, kurie užsiimtų tokia gana sudėtinga veikla. Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kuri neturi kino centro ar instituto. Yra šitiek visokių asociacijų ir organizacijų, tad jeigu būtų vieninga institucija, kuri formuotų visą kino politiką, nuo ministro būtų nuimtas didelis krūvis, nes kiekvienas žmogus, turintis problemą, galėtų kreiptis tiesiai į kino institutą. Aš, prodiuserių asociacija ir visa kino bendruomenė laukia kino centro įkūrimo. Tai labai puikus žingsnis. Pažadų buvo daugybė, tačiau niekas nebuvo įgyvendinta, tad jeigu šitas ministras tai padarys, tai mums bus didžiausias pasiekimas ir didelė šventė", - vylėsi prodiuserė.

Jai antrino ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė, kurios teigimu, kino žmonės jau padarė viską, ką galėjo. Dėl skatinamosios sistemos įvedimo vyko susitikimai su politikais, gauti įvairūs pritarimai iš reikalingų institucijų, tačiau galutinio sutikimo, galutinės darbo grupės, sudėsiančios taškus, taip ir nėra. "Visa tai nugulė į stalčių, ir gali nors pasikarti. Susitikimas su P. Auštrevičiumi buvo visiškai atsitiktinis, jo metu buvo užsiminta apie šį skaudų klausimą ir jis labai susidomėjo. Džiugu, kad ką pažadėjo, tą ir padarė - visą mūsų pateiktą medžiagą išsamiai išstudijavo ir kreipėsi į ministrą pirmininką", - pasakojo R. Miškinytė.

Tačiau, prodiuserės teigimu, vis tiek neverta pamiršti, jog visiems šiems dalykams tvarkyti būtina bendra institucija, kurios nebuvimas šiuo metu yra didžiulė kino bendruomenės bėda. "Estijoje, Latvijoje tai buvo padaryta iš karto. Mūsų UAB "Lietuvos kinas" - tai sovietinė struktūra. Tokios buvo ir kaimyninėse šalyse. Jos buvo išlaikomos iš valstybės lėšų ir suvalgydavo tikrai nemažai, vykdydavo atitinkamas funkcijas, tačiau su sistemos pasikeitimu turėjo pasikeisti ir funkcijos. Tai įvyko kaimyninėse šalyse, deja, pas mus - jokių pokyčių", - piktinosi prodiuserė.

Tiki ministru

R. Miškinytės manymu, kultūros ministro žengtas žingsnis dėl "Lietuvos kino" likvidavimo ir naujojo Lietuvos kino instituto kūrimo yra labai teisingas. Jos teigimu, kino bendruomenė visą laiką norėjo tokios institucijos, tačiau priešinosi buvusių ministrų planams įkurdinti kino centrą "Lietuvos kino" patalpose, kurios yra ne tik apleistos, bet ir labai netinkamoje vietoje. "Toks variantas nėra tinkamas. Kino institucija turi būti įsikūrusi prieinamoje vietoje, o ne užkampyje, kur į remontą reikėtų investuoti didžiausius pinigus, tuo labiau kad ten įsikūrusi krūva neaiškių įmonėlių, su kuriomis tikriausiai tektų kovoti. Kodėl mes turėtumėm įsikurti tokioje vietoje? Manau, pardavus "Lietuvos kino" disponuojamą nekilnojamą turtą ir gavus tuos tikrai didelius pinigus, pakaktų lėšų investuoti į Lietuvos kino institutą", - sakė R. Miškinytė.

Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkės, kino bendruomenė sieja viltis su dabartiniu kultūros ministru A. Gelūnu, nes jis rodo pakankamai dėmesio kino industrijai. "Tikime, kad jam kinas yra svarbus. Ministras yra pažadėjęs viešai, kad tai padarys. Jau vien tai, kad jis žengė pirmuosius žingsnius dėl "Lietuvos kino", yra labai geras požymis", - teigė prodiuserė.

Kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė teigė, jog kol kas apčiuopiamų naujienų dėl UAB "Lietuvos kinas" likvidavimo ir Lietuvos kino instituto kūrimo nėra, tačiau vyksta įvairūs susitikimai, derinimai. Šie pokyčiai - prioritetiniai, todėl pažadai tikrai nebus pamiršti.