Liepa Mondeikaitė: "Noriu būti ten, kur gyvenama su muzika"

Klaipėdietė dainininkė ir nenuilstanti optimistė Liepa Mondeikaitė per gana trumpą laiką sugebėjo pramogų pasaulyje iššauti kaip fejerverkas. Švystelėjo LNK "Naujos dainos" rinkimuose, sukūrė dainą TV3 rengtam Lietuvos krepšinio himno konkursui, sužibėjo LTV transliuotoje "Eurovizijos atrankoje" ir užėmė šeštąją vietą finale, netgi suspėjo atsidurti Telšių choro komandoje projekte "Chorų karai". Ir štai, ją giria profesionalų komisija, negailėdama gerų žodžių ne tik Liepos balsui, bet ir muzikiniam stiliui, o lietuviškasis mados guru Mantas Petruškevičius įrašo merginą į stilingiausiųjų "Eurovizijos" atrankos dalyvių sąrašus.

Praėjusią vasarą "Vakarų ekspresas" jau kalbino tave. Tada žengei dar tik pirmuosius žingsnelius muzikiniame pasaulyje. Kaip taip sparčiai pavyko šauti septynmyliais batais į priekį?

Geri norai pildosi. Ilgai svajojau, kantriai laukiau ir... pagaliau! Dabar tas laikas, kai mėgaujuosi svajonių vaisiais. Nuo pirmojo įkvėpimo troškau dainuoti ir dalintis muzika.

Pastaruoju metu tave buvo galima pamatyti įvairiuose projektuose, beveik visose lietuviškose televizijose. Dalyvavai LNK "Naujoje dainoje", TV3 krepšinio himno rinkimuose, "Eurovizijos" atrankoje, debiutavai "Chorų karuose". Kaip jautiesi staiga išpopuliarėjusi?

Daug visko vyksta - projektai, konkursai, koncertai, pasirodymai. Man visur nuostabiai sekasi. Esu išsišiepus, nes turiu galimybę būti ten, kur noriu, ir gyventi taip, kaip noriu.

Studijuoji mediciną. Ar nekyla minčių mesti šią, rodos, visai nemenišką profesiją ir visiškai pasinerti į muziką? Galbūt net pasirinkti studijas, susijusias su ja. Kodėl iki šiol to nepadarei? Ar galvoji, kad iš muzikos nebus galima pragyventi? O gal ir toliau puoselėji svajonę tapti dainuojančia gydytoja?

Studijuoju, bet prisipažinsiu, kuo toliau - tuo sunkiau. Medicina - baisiai rimtas mokslas, reikia daug laiko ir pastangų, norint siekti aukštų rezultatų. Nemanau, kad reiktų mediciną mesti. Nenorėčiau, kad ir ji mane mestų. Labai noriu pabaigti mokslus ir sėkmingai darbuotis kurioje nors Lietuvos ligoninėje. O jei dar turėsiu laisvo laiko - muzikuoti... Tai tobulas gyvenimo planas!

Pati kuri savo dainas. Ir žodžius, ir muziką. Kur to išmokai? Kada ir kaip ateina įkvėpimas?

Nesimokiau to. Nors mokinančių pakanka. Kvėpuoju taip, kaip man patinka, ir dainuoju, kas man gražu. Visa kita nesvarbu. Muzika yra mano namai. Čia aš gyvenu. Čia auga mano jausmai, čia augu aš, čia užuolaidas judina niekad nenurimstantis vėjas. Kūryba panaši į gyvenimą - arba mokaisi, arba gyveni. Aš gyvenu muzika, muzika gyvena many.

Gal muzikos kažkur mokeisi arba planuoji tai daryti? Kokios dar patirties turi (chorai, būreliai, mokyklos...)?

Muzikos mokyklos nelankiau, mokykloje mokiausi klasėje, kurioje buvo sustiprintas muzikinis lavinimas. Ten pramokau skambinti pianinu ir pažinau visada netikėtą natų pasaulį. Kol mokiausi mokykloje, dainavau choruose ir ansambliuose. Visada su daina burnoje buvau.

Kam skirtos tavo dainos?

Jos skirtos man. Man jų reikia. Be to, jos skirtos visiems, kurie myli, beprotiškai trokšta, svajoja ir nori.

Visos tavo dainos - jautrios. Pagal dainą "Nepasiduok" šoko LNK šokių projekto nugalėtojų pora Vadimas ir kurčioji mergina Laura, ir tas šokis jiems atnešė pergalę. Eurovizinė "Laukiu" nors ir jautri, bet jau visiškai kitokio stiliaus - optimistinė. Kaip pavyksta išgauti skirtingas nuotaikas, pasičiupti klausytoją ir nusinešti kartu?

Verkiau žiūrėdama Lauros ir Vadimo šokį. Jie padarė stebuklą. Man buvo taip gražu, kaip tik gali būt gražiausia. Jei "Nepasiduok" jiems kažkiek padėjo kuriant šokį, tai - man didžiulis džiaugsmas.

"Laukiu" optimistinė daina, bet "Nepasiduok" tokia pat. "Laukiu" optimizmas žaismingesnis, mergiotiškas. Ji kaip šukuosena, kai ilgi plaukai surišami į kuodelį, bet širdyje jautiesi lyg būtum palaidais. Tai gali suprasti tik merginos. Na, gerai, ir vyrai, kurie tikrai myli moteris.

Kaip žiūrovai tave vertina? Ar pastebėjai pokyčių? Gal atsirado daugiau gerbėjų?

Jie ploja, švilpia, rėkia, dainuoja, niūniuoja, balsuoja, sveikinasi, linguoja. Jie tarsi paukščiai banguojančiame javų lauke - jų nesuskaičiuosi, asmeniškai nepažinsi, bet visada džiaugsies pajutus, kad tavo kūrybos grūdelis jiems yra mielas.

Sulaukei ir profesionalų įvertinimo. Gal atsirado norinčių su tavimi bendradarbiauti? Kas tau padeda?

Vyksta kažkas nuostabaus. Likus kelioms dienoms iki pasirodymo "Eurovizijos" atrankoje nežinojau, ką rengsiuos. Paskambino viena draugė, kita ir - stebuklas - pasirodymų apranga rūpinosi pati geriausia Lietuvos dizainerė Inga Rebrova, aksesuarus gamino auksarankis Vilius Venckevičius, šukuoseną tvarkė Kęstutis Rimdžius. Niekada negalvojau, kad tokie kūrėjai ras laiko paprastai studentei. Dėkoju jiems už atsidavimą ir puikią nuotaiką.

Kokie tolimesni tavo planai. Vasarą minėjai, jog svajoji apie solinį albumą. Gal jau greitai galėsime nusipirkti Liepos kompaktinę plokštelę?

Aš nežinau, kaip bus. Noriu plokštelės, noriu magnetinės juostos, kasetės! Noriu to albumo, kaip mylimo žmogaus, kurį lieti, jauti ne tik pirštais, bet ir virptelėjimais širdy. Jei aš noriu, tai jis bus.

Ar tikėjaisi sėkmės "Eurovizijos" atrankoje? Kuo daina "Laukiu" turėtų sužavėti europiečius? Juk dainavai lietuviškai. O gal atranka į "Euroviziją" - tik būdas prisistatyti žiūrovams? Juk daugelis jaunų dainininkų taip bando išeiti į visuomenę, tapti žinomais?

Man pasisekė - dainuoju tai, kas verda many. Dainuoju manęs klausantiems. Scenos ir sėkmių pavadinimų gali būti įvairių - "Eurovizija", MTV, "Grammy" ir dar begalybė keistų ženklų. Man jie yra niekas, kol many nėra muzikos. Tai tik pakuotė, kuri yra tuščia, jei ten nėra tikrų jausmų. Jei kažkur klykia, dainuoja ir gyvena gyvenimą su muzika - aš noriu ten būti.

Tiek žiūrovai, tiek komisija pusfinalyje ir finale tave įvertino puikiai. R. Čivilytė sakė, jog įsivaizduoja tave prabangaus restorano dainininke. Ar pati įsivaizduoji save dirbančią tokį darbą - dainomis linksminančią viešbučio ar kruizinio laivo restorano svečius?

Atsakiau tik ką. Noriu būti ten, kur gyvenama su muzika. Tai gali būti ir palapinė, ir migla.

Kas laukia po "Eurovizijos" atrankos?

Po "Eurovizijos" atrankos laukia mama, tėtis ir sesės. Jie džiaugsis, gal net stipriau už mane. Juk prieš mėnesį aš net nebūčiau patikėjusi, kad išvis pateksiu į konkursą. Jie mane drąsino, ypač sesės. Net tik patekau, bet ir dainavau finale. Tūkstančiams rodžiau mažą ir gražų savo muzikos pasaulį. Norėčiau, kad jis patiktų mylintiems, laukiantiems ir svajojantiems.

Kada sulauksime tavo koncertų? Kad ir, pavyzdžiui, gimtojoje Klaipėdoje.

Šiemet. Noriu dainuoti Klaipėdoje šiemet. Juk mano svajonės pildosi!