Klaipėda ir Kernagis. Jūra ir jos kvapas

Klaipėda ir jūros kvapas maestro prieš trejus metus teikė gyvenimo vilčių paskutiniais kovos už gyvybę mėnesiais.

Treji kursai

"Aš esu baigęs aktorinio meistriškumo, estrados režisūros ir chemoterapijos kursus", - prieš mirtį juokavo Vytautas Kernagis. Pirmuosius kursus estrados maestro baigė Vilniuje ir Maskvoje, o paskutiniuosius - Klaipėdoje.

2007-ųjų rudenį, po diagnozės - skrandžio vėžys, jis čia gelbėjosi chemoterapija. Per keturis kursus ligos prispaustas kūrėjas labai suartėjo su ištikimu savo gerbėju, gydytoju onkologu, chemoterapeutu Alvydu Česu.

"Kai Vytui Vilniuje tiesiai šviesiai pasakė apie vėžį, jis Santariškių onkologinėje ligoninėje pajuto likimo brolių žvilgsnius ir tarsi pasisveikinimą: "Tu vienas iš mūsų", - pasakojo maestro žmona Dalia Kernagienė. - Jis buvo labai jautrus žmogus. Savo nelaimę norėjo išsilaižyti vienas. Kuo toliau nuo pašalinių žvilgsnių.

Vytas pasirinko Klaipėdą ne tik dėl gero gydytojo, puikių, privatumą saugančių sąlygų, bet ir dėl jūros kvapo. Jis galvojo, kad čia jausis saugiausiai. Per keturis chemoterapijos kursus, kurie trukdavo po kelias dienas, jie labai susidraugavo su A. Česu. Jo jubiliejaus proga Vytas specialiai iš Vilniaus į Klaipėdą atvyko pasveikinti savo gydytojo, nors tuo metu buvo labai silpnas ir sunkiai galėjo judėti. Kernagis savo daktarui padovanojo laikrodį. Aš per tą visą kovos už vyro gyvybę laiką jam esu įteikusi tik saldainių dėžę. Mes abu su Vytu jį vadinome gydytoju iš didžiosios raidės.

Buvau sugluminta, kai TV3 "Paskutinėje instancijoje" buvo suabejota gydytoju A. Česu, kai jis buvo apkaltintas pasinaudojęs Kernagiu savo populiarumui didinti. Kernagio pasisavinti negalima. Jis šį gydytoją vadino protu, sąžine ir garbe. Gaila, kad laidos kūrėjai apie tai manęs nepaklausė."

Benas gyveno Giruliuose

"Benai, plaukiam į Nidą", - ši frazė iš Algirdo Aramino filmo "Maža išpažintis" tapo kultine. Visa Lietuva 1971-aisiais pažino naują savo herojų, kuris tapo masine džinsinio Kernagio epochos pradžia. To, kuris buvo prieš, kuris buvo kitoks. Iki tol 19-metis neformalas su savo muzikos kultūra šiaušdavosi tik sostinės gatvėse ir šokių salėse. Tokiu jo įvaizdžiu pasinaudojo režisierius A. Araminas ir pakvietė aktorinio meistriškumo pirmakursį filmuotis į Klaipėdą.

"Man, vilniečiui buvo labai smagu filmavimosi vasarą praleisti Klaipėdoje, - jau po beveik keturių dešimtmečių pasakojo V.Kernagis. - Gyvenome Giruliuose, maudėmės jūroje, plaukiojome kateriais. Už vieną filmavimo dieną gaudavau, regis, po 20 rublių. Tais laikais tai buvo beprotiški pinigai. Vilniuje už grojimą šokiuose gaudavom po penkis rublius. Kai būdavo filmavimo pertraukos - lėktuvu skrisdavau į Vilnių, ir su naktiniame bare "Šaltinėlis" grojančiais draugais švęsdavome iki ryto."

Vienas ant smėlio

Kernagis ir jūra - atskira tema. Kai prakutę jo bičiuliai ėmė pirkti sodybas prie ežerų, artistas pasirinko Palangą. Jis, miesto žmogus, įsigijo nedidelį butą naujame kurorto rajone. Prie jūros į paplūdimį - kažkur tarp Palangos ir Šventosios jis mindavo dviračiu. Ten, pušynuose, turėjo savo slaptas grybavimo valdas.

"Tėvas galėdavo valandas medituoti ant smėlio saulėje. Nepalaikiau jam kompanijos, nes man tai tikra kančia, - pasakoja maestro sūnus, bendravardis Vytauto Kernagio fondo vadovas Vytautas, garbingai puoselėjantis tėvo atminimą. - Jis buvo puikus plaukikas. Ypač savo sugebėjimus parodydavo ežeruose.

Vytautas Kernagis su pirmojo Nidos festivalio fanėmis.

O su jūra jį siejo ypatingas ryšys. Labiausiai jis mėgo Palangą. Net ir tada, kai čia ėmė siautėti Basanavičiaus gatvė - tėvas sugebėjo tolerantiškai ją apeiti. Nida, nors jis ir tapo jos muzikinio festivalio simboliu, jam buvo per rami. O Klaipėda buvo tarpinė stotelė."

Kitokie jubiliejai

Nuo vaikystės Vytautas buvo įpratęs, kad gimtadienis buvo tranki diena. Netoli jo namų - sostinės Lukiškių (tuomet - Lenino) aikštės nuo pat ryto griaudėdavo būgnai - sovietmečiu buvo švenčiama pionierių diena. Paaugęs Vytautas tame pačiame "brode" prie dar tvirtai stovinčio Lenino paminklo su gitara ant suoliuko neigė tą propagandą.

Sukakčių būta visokių. Estrados maestro savo solidų 50-metį sutiko... Malaizijoje. Galime tik pafantazuoti, kokią šventę profesionaliausias estrados maestro būtų surengęs Lietuvoje. Tada jis buvo tarptautinio televizijos realybės šou "Robinzonai" vedėjas.

Vytautas savo jubiliejų pažymėjo pavėluotai, bet kaip tikras kūrėjas - albumu "Teisingos dainos". Jame skamba 38 dainos, sukurtos per jo brandžiausią amžių. Tai - muzikinis kūrėjo ir atlikėjo veidrodis.

V. Kernagis vienas profesionaliausių Lietuvos estrados ir televizijos žmonių. Sovietmečiu jo į tuomet vienintelę Lietuvos televiziją neįsileisdavo dėl to, kad generaliniam direktoriui jaunasis herojus nepatiko dėl barzdos.

Tuomet artistas rinkosi scenas. Karaliavo jo ir bendraminčių kabaretas "Tarp girnų", "Dainos teatras", dainuojamosios poezijos vakarai. Atgimimo išvakarėse V. Kernagis kartu su "Antimi" ir "Foje" tapo pirmo rimto lietuviško muzikinio filmo "Kažkas atsitiko" dalyviais.

V. Kernagis buvo neprilygstamas solidžios Lietuvos televizijos laidos "Muzikinis viešbutis" vedėjas. Vėliau - "Žvaigždžių duetų" siela. Be jo negalėjo apsieiti didieji Lietuvos muzikos festivaliai, koncertai, šalies šventės.

Dabar skamba makabriškai, tačiau paskutiniuosius metus Kernagis gyveno Palangos klube "Anapilis". Visi tikrieji jo gerbėjai žinojo, kad vasarą čia būtinai vyks ne vienas koncertas jaukioje, vos šimtą žiūrovų talpinančioje salėje. Čia nuo visai greta esančios J. Basanavičiaus gatvės triukšmo slėpdavosi jo draugai.

"Švęsti reikia tris dienas", - juokaudavo V. Kernagis, kuris mūsų gyvenimuose įsitvirtino kaip mąslus ir dramatiškas kūrėjas. Tačiau dažniau niūniuojame, kad mūsų dienos kaip šventė. "Linksmą dainą sukurti kur kas sunkiau - kaip pagauti ir rimtai užfiksuoti tą laimės akimirką, kai norisi šėlti?" - kalbėjo maestro. Jo gimtadienius ir dabar draugai ir gerbėjai švenčia šviesiai. Mums Vytautas Kernagis nemirė.

Vytautas Kernagis su sūnumi Palangoje.