Kęstutis Petrauskis - apie LRT ir storą odą

Vadovai

Baigiasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio penkerių metų kadencija. LRT jau paskelbė konkursą šioms pareigoms eiti. "Eteris" pasiteiravo, kaip K. Petrauskiui sekėsi vadovauti nacionaliniam transliuotojui ir kokie jo tolimesni planai.

Kaip vertinate savo, kaip LRT vadovo, penkerių metų darbą?

Vertinti tikriausiai pirmiausia turėtų žiūrovai, klausytojai, plačioji visuomenė ir, žinoma, LRT darbuotojai. Pačiam vertinti būtų pernelyg nekuklu. Na, o įvairios gyventojų apklausos rodo, jog Lietuvos televizijos ir radijo populiarumas auga, žmonės pasitiki mūsų teikiama informacija, mėgsta pramogines laidas. Vadinasi, kilom aukštyn, o ne leidomės žemyn.

Ką, jūsų nuomone, pavyko pasiekti? Ar pagerėjo LTV laidų kokybė, išaugo žiūrovų skaičius?

Per penkerius metus LRT gan sparčiai plėtėsi ir augo. Be Lietuvos televizijos, jau turime LTV2 kanalą, kuriame rodome daug kultūros laidų, lietuviškos ir pasaulio dokumentikos, kino klasikos.

Nuo 2007 m. lapkričio transliuojame LTV World kanalą, skirtą mūsų emigracijai. Jau kone pusė milijono žmonių pastaraisiais metais išvyko iš Lietuvos, ilgesniam ar trumpesniam laikui. Mes padarėme viską, kad su savo laidomis, informacija pasiektumėm mūsų tautiečius, dirbančius ir gyvenančius tiek Europos šalyse, tiek JAV ir Kanadoje.

Lietuvos radijas taip pat pradėjo transliuoti naują programą "Opus 3", skirtą jaunimo auditorijai.

Mūsų interneto portalas www.lrt.lt įsitvirtino tarp kitų interneto portalų kaip patikimos informacijos teikėjas. Be to, tiek radijo, tiek televizijos programos internetu yra transliuojamos tiesiogiai, yra sukauptas didžiulis archyvas, bet kurioje pasaulio šalyje ir bet kada kiekvienas žiūrovas gali pažiūrėti ar paklausyti norimą mūsų transliuojamą laidą. Statistika rodo, jog internetu mūsų klauso ir mus žiūri labai daug lietuvių užsienyje.

Ko nepavyko padaryti?

Daugelis tikriausia dar pamena, kad prieš kelerius metus LRT slėgė skolos ir kiti finansiniai sunkumai. Su bankais atsiskaityta, skolų nebeliko, veikla pelninga. Bet nepavyko nė vienos valdžios įtikinti, jog būtina padidinti LRT finansavimą tam, kad būtų galima dar daugiau investuoti į programas, suteikti galimybę žmonėms matyti ir girdėti gerokai kokybiškesnes publicistines ir pramogines laidas.

O juk gerokai pakelta kokybės kartelė verstų pasitemti ne tik komercines televizijas, bet ir visą Lietuvos žiniasklaidą.

Ar šiame poste jaučiamas didelis politikų spaudimas?

Kaip ir kitose demokratinėse šalyse Lietuvos televizijos, radijo stotys, laikraščiai ir žurnalai yra privačiose rankose. Tad natūralu, jog visos partijos ir visi politikai žvelgia į visuomeninį transliuotoją manydami, kad jis turėtų tapti jų propagandiniu įrankiu. Bent jau per šiuos penkerius metus pavyko apginti LRT redakcinę nepriklausomybę.

Beje, politikai ne vieninteliai, siekiantys įtakos LRT. Juk tai daro ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės: meno ir kultūros žmonės siekia, kad Lietuvos televizija ir radijas transliuotų tik kultūros laidas, Lietuvos bažnyčios norėtų daugiau religinių laidų, pagyvenę žmonės - daugiau jiems skirtų laidų, kaimo žmonės - laidų apie žemės ūkį. Taigi, reikia gebėti rasti kompromisą, nepasiduoti vienos ar kitos interesų grupės spaudimui.

Ar dalyvausite naujame konkurse generalinio direktoriaus pareigoms eiti?

Dar pagalvosiu.

Ko palinkėtumėte naujajam direktoriui?

Užsiauginti storą odą, nebijoti kritikos, o iš protingos pasimokyti, ginti LRT ir visuomenės interesus, apsaugoti redakcinę nepriklausomybę.

Džiugas LUKOŠEVIČIUS